Kryptinis apšvietimas, išmanieji šviesoforai, įstrižinės pėsčiųjų perėjos, „rombai“ – tai tik dalis priemonių, įdiegtų Kaune, siekiant užtikrinti didesnį vairuotojų ir pėsčiųjų saugumą gatvėse tiek dieną, tiek naktį.
Eismo situaciją mieste analizuojantys specialistai ir šiais metais planuoja imtis papildomų priemonių eismo saugumui gerinti.
Keliuose – gerėjanti situacija
Kaunas jau ne pirmus metus skiria didelį dėmesį eismo saugumo užtikrinimui. Ilgą laiką mieste nebuvo užfiksuota žūčių nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Taip pat buvo koncentruojamasi į „juodųjų dėmių“ šalinimą – per penkerius metus jų panaikinta beveik pusšimtis.
Didžioji dalis sprendimų yra orientuoti į avarijų mažinimą ir visų eismo dalyvių saugesnį judėjimą. Tai atspindi praėjusių metų statistika: užregistruota mažiau įvykių, juose mažiau sužalota asmenų.
„Bendrai eismo saugumo situaciją mieste vertiname teigiamai. Praėjusiais metais trečdaliu sumažėjo ir neblaivių vairuotojų sukeltų įvykių“, – teigia Kauno apskrities policijos vadovas Mindaugas Akelaitis, pridurdamas, kad visa tai yra ir policijos pareigūnų aktyvumo, ir savivaldybės priimtų eismo gerinimo sprendimų rezultatas.
„Rombai“ – pasiteisinęs sprendimas
Kaunas išlieka vieninteliu Lietuvos miestu, naudojančiu rombo formos ženklinimą ant važiuojamosios kelio dalies prieš perėjas. Ši praktika, pradėta taikyti 2018 metų rudenį, skirta padėti eismo dalyviams. Vadinamieji „rombai“ įrengiami 30 metrų atstumu iki perėjos. Būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas laiku sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, jeigu neviršija leistino greičio.
Statistika rodo, kad šie pokyčiai pastebimai sumažino nelaimingų įvykių skaičių nereguliuojamose perėjose. Pavyzdžiui, nuo 2014 metų iki „rombų“ atsiradimo jose žuvo 17 žmonių. Tuo metu iki praėjusių metų gruodį įvykusios skaudžios nelaimės Jurbarko g., žūčių nereguliuojamose perėjose nebuvo užfiksuota beveik šešerius metus.
„Kaunas kasmet gerina susisiekimą: kompleksiškai tvarkomos gatvės, įrengiami ir atnaujinami pėsčiųjų bei dviračių takai, apšvietimas. Tai tapo įprasta praktika. Mažinti skaudžių įvykių skaičių padeda ir laiku priimti reikalingi sprendimai, įdiegtos naujovės.
„Rombai“ prieš perėjas – vienas iš gerųjų pavyzdžių. Kol vieni kritikavo, realiais veiksmais įrodėme, kad iš užsienio parvežta praktika pasiteisino. Kaune diegiamos naujovės nėra tik paprasti infrastruktūros elementai. Tai – siekis išsaugoti gyvybes“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pastaraisiais metais imamasi daugiau iniciatyvų transporto ir eismo organizavime. Pavyzdžiui, 2022-ųjų rudenį miesto centre buvo įrengtos šešios įstrižinės perėjos – raudonas šviesoforo signalas vienu metu dega visoms transporto priemonėms, tad pėstiesiems kirsti sankirtą įstrižai, degant žaliai šviesai, yra saugu ir patogu. Be to, visos mieste esančios reguliuojamos ir nereguliuojamos perėjos turi kryptinį apšvietimą.
Nuolatinė gatvių priežiūra
Pastaraisiais metais Kaunas imasi ir kitų priemonių, užtikrinančių didesnį saugumą miesto keliuose: naikinami pavojingi kairiniai posūkiai, įrengiami vidutinio greičio matuokliai.
Į pagalbą pasitelkiami ir Eismo valdymo centro darbuotojai, kurie per vaizdo stebėjimo kameras reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus.
Praėjusiais metais Kaune buvo atnaujinta 180 km horizontaliojo ženklinimo, suremontuota ar įrengta per 2 tūkst. apsauginių pėsčiųjų kelio atitvarų, taip pat įrengta ar atnaujinta daugiau nei 3,3 tūkst. kelio ženklų bei 262 greičio mažinimo kalneliai.
