Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio 11 d. perspėjo, kad galima Rusijos provokacija prieš Lietuvą gali būti kitokia, nei tikimasi. Jis minėjo riziką, kad išpuoliui prieš kritinę infrastruktūrą galėtų būti pasitelkti Ukrainoje pagaminti dronai.
R. Kaunas yra įspėjęs apie galimas Rusijos nekonvencines kinetines atakas prieš Lietuvos kritinę infrastruktūrą. Vienas svarstomų scenarijų – Maskva galėtų panaudoti savo turimus ar perimtus ukrainietiškus dronus kaip netikros vėliavos operacijos dalį, siekdama suklaidinti dėl tikrojo atakos vykdytojo.
Ministras daugiau viešų detalių apie šį vertinimą nepateikė ir nurodė, kad šiuo metu nėra požymių apie neišvengiamą Rusijos kariuomenės ataką. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat perspėjo, kad Rusija yra perėmusi daug Ukrainos dronų ir galėtų juos panaudoti prieš NATO šalis arba netikros vėliavos operacijai.
Lietuva jau sustiprino Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ir svarbių jungčių su Lenkija apsaugą, o kariuomenė pasiuntė papildomų pajėgų padėti saugoti strateginę infrastruktūrą.
Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 15 d. sakė, kad žvalgybinė informacija rodo ribotų Rusijos operacijų prieš Baltijos šalių ar Lenkijos kritinę infrastruktūrą riziką, tačiau neįvardija konkrečios vietos ar laiko. Lietuvos žvalgyba konvencinės karinės grėsmės šiuo metu neįžvelgia, bet vertina, kad daugėja provokacijų ir netikros vėliavos kampanijų galimybė.
Kremlius šiuos perspėjimus atmeta. Jo atstovas Dmitrijus Peskovas juos pavadino gąsdinimu, skirtu pateisinti NATO karinės infrastruktūros stiprinimą Baltijos šalyse.
