Tarp Žaliakalnio šlaito ir Vytauto prospekto esantis Kauno Ramybės parkas nėra vien žalia miesto erdvė. Čia 1847–1959 metais veikė Senosios, arba Karmelitų, kapinės, o sovietų valdžiai jas sunaikinus po žeme liko šimtai, galbūt tūkstančiai palaikų. Dabar savivaldybė iš naujo planuoja kultūros paveldo teritoriją, kurioje tenka derinti kapinių apsaugą, religinių bendruomenių ir žemės naudojimo interesus.
Sovietų valdžia kapus sulygino buldozeriais
1959 metais sovietų valdžia kapavietes sulygino buldozeriais. Prieš tai gyventojams buvo leista perkelti artimųjų palaikus į kitas kapines, tačiau tai padarė ne visi. Teritorijoje buvo ir bendrų kapaviečių, todėl didelė dalis palaikų liko po vėliau įrengtu parku.
1941 metų birželio 26 dieną čia palaidoti 64 Birželio sukilėliai. Netrukus kitoje bendroje duobėje atgulė dar kelios dešimtys miestiečių, žuvusių per susišaudymus ir Kauno bombardavimą.
Kapinių naikinimas sekė ir po antisovietinių protestų. 1956 metų lapkričio 2-osios vakarą prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ susirinko apie 10 tūkst. žmonių, daugiausia moksleivių ir studentų. Jie giedojo Lietuvos himną, reiškė paramą sovietų kariuomenės puolamai Vengrijai. Dalį demonstrantų sovietų pareigūnai suėmė ir represavo.
Šiandien visas kapinių kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą kodu 37310. Saugomi senieji antkapiai, Birželio sukilimo aukų kapavietė ir 1930 metais pastatytas paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“. Sovietmečiu nugriautas paminklas buvo atkurtas 1994-aisiais.
Teritorijoje taip pat išlikusios dvi stačiatikių šventovės: 1862 metais pastatyta Kristaus Prisikėlimo cerkvė ir architekto Edmundo Fryko projektuota Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra, iškilusi 1935 metais.
Dariaus ir Girėno mauzoliejų teko užkasti dar kartą
Senosiose kapinėse stovėjo ir Stepono Dariaus bei Stasio Girėno mauzoliejus. Jį nemokamai suprojektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis su kolegomis, o Lietuvos aeroklubas statybai skyrė 32 tūkst. litų.
Atlanto vandenyną perskridusių lakūnų palaikai į mauzoliejų perkelti 1937 metais. Tačiau 1940-aisiais jie grąžinti į Vytauto Didžiojo universiteto koplyčią, o pats mauzoliejus 1959 metais sunaikintas kartu su kapinėmis. Darius ir Girėnas 1964-aisiais buvo perlaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Mauzoliejaus kripta surasta 1996 metais, vėliau atkasta ir 2004-aisiais užkonservuota. Buvusio Kauno mero Eriko Tamašausko teigimu, atverta vieta galiausiai vėl užkasta, nes lankytojai joje kaupė šiukšles. Dabar mauzoliejaus vietą žymi atminimo lentelė.
Naujas planas turės suderinti paveldą ir žemės interesus
Po 2026 metų rugsėjo pabaigoje prie kapinių teritorijoje esančios mečetės įvykusio incidento Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis pabrėžė, kad Senosios kapinės yra kultūros vertybė, o teritorijai rengiamas detalusis planas.
Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, dabar galiojantis 1997 metų planas nebeatitinka miesto, visuomenės ir pasikeitusių teisinių poreikių. Savivaldybė jo keitimą pradėjo 2023-iaisiais, tačiau procedūros 2025 metais buvo nutrauktos patikslinus paveldo teritorijos ribas ir vertingąsias savybes.
Kauno taryba 2025 metų rugsėjo 9 dieną suteikė Karmelitų kapinėms neveikiančių kapinių statusą. Oficialiame sąraše nurodytas 9,5438 hektaro plotas, tačiau pažymėta, kad pats sklypas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.
Naujas planavimo procesas oficialiai pradėtas 2026 metų rugpjūčio 17 dieną. Juo siekiama suformuoti kultūros paveldo objektų sklypus, užtikrinti vertybių išsaugojimą ir suderinti savivaldybės, fizinių bei juridinių asmenų interesus.
Vienas iš spręstų klausimų susijęs su Kauno musulmonų religine bendruomene. Savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Indrė Brazė spalio 11 dieną paskelbtame komentare nurodė, kad tuo metu dėl kapinių žemės nevyko jokia byla.
Ginčas prasidėjo bendruomenei 2018 metais paprašius neatlygintinai perduoti apie 0,8405 hektaro sklypą prie Totorių gatvėje esančios mečetės. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įpareigojus prašymą nagrinėti iš naujo, Nacionalinė žemės tarnyba 2023 metais vėl atsisakė perduoti sklypą. Tarnyba argumentavo, kad jis suformuotas buvusių kapinių vietoje, kur tebėra palaikų, o tokia žemė pagal Žemės reformos įstatymą neprivatizuojama.
Pirmosios instancijos teismas bendruomenės skundą dėl šio sprendimo buvo patenkinęs, tačiau aukštesnės instancijos teismas jį atmetė, atsižvelgęs į pradėtas planavimo procedūras ir numatytą Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimą. Bendruomenė taip pat mėgino ginčyti mero potvarkį dėl detaliojo plano keitimo organizavimo, bet teismas skundo nepriėmė, todėl byla iš esmės nebuvo nagrinėta.
Nacionalinės žemės tarnybos pozicijai dėl išlikusių palaikų prieštarauja dalis 2019 metų georadaro tyrimo išvadų. Ištyrus 0,829 hektaro mečetės teritoriją, užfiksuotos trys kapaviečių dydžio anomalijos, tačiau jos įvertintos kaip greičiausiai susijusios su medžių šaknimis. Tyrėjai spėjo, kad ankstesni palaidojimai galėjo būti sunaikinti kasant gruntą, ir rekomendavo bet kokius darbus vykdyti su archeologine priežiūra.
