Kauno Švč. Sakramento bažnyčioje archeologai aptiko itin gerai išlikusius XVII–XVIII amžiaus kapus: juose išsilaikė ne tik žmonių palaikai, bet ir drabužiai, plaukai, karstai bei jų puošybos elementai. Spalio 16 dieną radinius pristatęs „Praeities tyrimų instituto“ direktorius Simonas Sprindys teigė per 14 darbo archeologijos srityje metų pirmą kartą matantis taip gerai išlikusius maždaug 300 metų senumo palaikus.
Sausas mikroklimatas išsaugojo drabužius ir karstus
Intensyvūs šventovės tvarkybos darbai pradėti 2026 metais. Jais siekiama visuomenei atverti bažnyčios rūsius, kuriuose buvo laidojamos Kauno didikų šeimos.
Centrinėje bažnyčios navoje, po grindimis, aptikti keturi itin gerai išlikę kapai. Dar keturi prasčiau išlikę palaidojimai rasti grunte tose vietose, kur po grindimis nėra kriptų.
Manoma, kad palaikus, drabužius ir karstus padėjo išsaugoti tarp rūsių skliautų ir grindų susidaręs sausas mikroklimatas. Viename maždaug 300 metų senumo moters kape rastas puošnus karstas, kurio vidus buvo nudažytas juodai ir išmargintas geltonomis žvaigždėmis.
Kitame kape palaidoto vyro vilnonis žiponas – Abiejų Tautų Respublikos šlėktų mėgtas drabužis – išliko kartu su jo plaukais ir ūsais. Archeologai taip pat aptiko kryželių, monetų, medalėlių ir puošnių karstų rankenų.
Nuo rugsėjo rūsiuose dirbantys specialistai rado ir, kaip spėjama, maždaug aštuonerių metų vaiko kapą. Ant karsto dugno buvo pabirę gintaro karoliai.
Po sovietmečiu įrengtomis grindimis rasta nežinoma kripta
Archeologai nesitikėjo, kad palaidojimai bus taip gerai išlikę. Sovietmečiu bažnyčią pertvarkant į kino teatrą „Santaka“, joje buvo įrengtos naujos grindys ir gelžbetoninė perdanga, todėl manyta, kad ankstesni sluoksniai po grindimis galėjo būti smarkiai sunaikinti.
Nuėmus grindis taip pat aptikta iki šiol rūsių planuose nepažymėta kripta. Ji galėjo būti neatverta nuo XVIII amžiaus pabaigos, kai bažnyčioje nustota laidoti.
Kol kas nenuspręsta, ar dėl paveldosaugos reikalavimų archeologams bus leista į ją patekti. Pirminė apžiūra parodė, kad kriptą ilgą laiką veikė gruntinis arba lietaus vanduo, todėl joje esančių palaidojimų būklė gali skirtis nuo sausose patalpose rastų kapų.
Manoma, kad šventovėje laidoti miestui, bažnyčiai arba dominikonų ordinui nusipelnę Kauno diduomenės atstovai. Vis dėlto aštuoniuose kapuose rastų žmonių tapatybės dar nenustatytos. Istoriniuose įrašuose minima nemažai čia palaidotų asmenų, tarp jų – Jeronimas Ivanovskis, testamentu bažnyčios statybai skyręs 10 tūkst. auksinų.
Bendras palaikų skaičius kol kas taip pat nėra aiškus. LRT pranešė apie maždaug 50 palaikų visoje bažnyčioje, o Kauno arkivyskupija nurodė apie 100 palaikų šventovės viduje ir dar maždaug 40 palaidojimų už jos sienos. Tikslūs duomenys paaiškės tęsiant tyrimus.
Radiniai ilgina darbų grafiką ir didina finansavimo poreikį
Atidengti palaikai bus iškelti ir perduoti Vilniaus universitetui antropologiniams tyrimams. Juos baigus palaikai turėtų būti grąžinti į bažnyčią ir perlaidoti specialiai įrengtoje atminimo kriptoje.
Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sakė, kad netikėti archeologiniai radiniai trikdo dvejiems metams suplanuotų darbų grafiką. Archeologiniams tyrimams užbaigti tikimasi papildomai gauti apie 200 tūkst. eurų, todėl prašoma Kauno miesto ir valstybės institucijų pagalbos.
Dabartinio projekto vertė siekia 1 171 874,99 euro. Europos Sąjungos investicijos sudaro 70 proc. finansavimo, o likusią dalį turi skirti Kauno arkivyskupija. Visos šventovės ir jos aplinkos sutvarkymas gali užtrukti iki penkerių metų.
