Klaipėdos miesto savivaldybė ketina rekonstruojamose miesto gatvėse ant asfalto dangos piešti rombus prieš pėsčiųjų perėjas – tokius pat, kokie jau kelerius metus naudojami Kaune, nors Susisiekimo ministerija šį ženklinimą vertina kaip savavališką ir teisės aktuose nenumatytą. Planą patvirtino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, pabrėžęs, kad rombai „labai pasiteisino“ Kaune.
Ženklinimas atsiras centrinėje transporto ašyje
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus patvirtino, kad rombai „bus piešiami ant asfalto dangos“ rekonstruojamoje centrinėje uostamiesčio transporto ašyje – atkarpoje nuo Smiltelės iki Liepojos gatvės.
Kaune tokie rombai dažomi 30 ir 15 metrų atstumu prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas. Jų paskirtis – iš anksto atkreipti vairuotojo dėmesį į artėjančią perėją, dar prieš jam ją pamatant.
Apie Klaipėdos ketinimus žino ir Kauno vadovai. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šių metų rugpjūtį sakė: „Žinome, kad ir Klaipėda rimtai svarsto į savo eismo saugumo priemones“ įtraukti rombus.
Ministerija kreipėsi į LTSA ir mini baudas
Susisiekimo ministerija tokiam ženklinimui priešinasi. Pasak jos, ministerija „nepritaria savavališkam teisės aktuose nenumatytų kelių ženklinimo elementų naudojimui“, o toks ženklinimas „gali klaidinti eismo dalyvius ir kelti papildomą riziką eismo saugumui“. Ministerijos teigimu, eismo saugumo priemonės visoje šalyje turi būti aiškios, vienodos ir atitikti galiojančius teisės aktus.
Ministerija kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA), prašydama įvertinti galimus pažeidimus ir imtis veiksmų dėl teisės aktuose nenumatyto ženklinimo. Už tokį pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso 462 straipsnyje numatytos 70–140 eurų baudos.
Rombai nėra numatyti Kelių eismo taisyklėse, o ministerija yra nurodžiusi, kad jie prieštarauja Vienos konvencijai dėl kelio ženklų ir signalų. Panašiai anksčiau yra kalbėjęs ir Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys: „tų dalykų, kurie nenumatyti eismo taisyklėse, neturėtų būti“.
Pirmąjį neigiamą vertinimą dėl rombų ministerija pateikė maždaug prieš ketverius metus, tačiau Kaunas ženklinimo nepanaikino. Nuo 2025 m. ministerijai vadovauja socialdemokratas Juras Taminskas, pareigas perėmęs iš Eugenijaus Sabučio; tarp jo 2026 m. prioritetų – tvarkingi ir saugesni keliai bei daugiau nei 206 mln. eurų savivaldybių keliams.
Kaunas remiasi statistika, ministerija ja abejoja
Kauno savivaldybė ženklinimo šalinti neketina ir gina jį teigdama, kad rombai pirmiausia skirti pėstiesiems. Savivaldybės duomenimis, palyginus 2016–2017 ir 2018–2019 metus, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo pėstieji, sumažėjo 45,9 proc. Kauno transporto skyriaus vadovas Martynas Matusevičius nurodė, kad nuo 2019 m. liepos nereguliuojamose perėjose žuvusiųjų nebuvo. Iki rombų atsiradimo, 2016–2018 m., perėjose kasmet žūdavo nuo dviejų iki penkių žmonių, vėliau – po vieną per metus.
Miestas savo praktiką grindžia Japonijos ir Naujosios Zelandijos pavyzdžiais. „Buvo daug skeptikų, bet dabar matome rezultatus“, – yra sakęs V. Matijošaitis.
Susisiekimo ministerija tokiu aiškinimu abejoja: jos vertinimu, statistikos pagerėjimą lėmė kitos inžinerinės priemonės – apsauginės salelės ir kryptinis perėjų apšvietimas, o ne patys rombai.
Kritikai: prie rombų priprantama
Skeptiškai ženklinimą vertina ir dalis eismo saugumo specialistų. Vairavimo instruktorė Edita Vasaitienė teigia, kad prie rombų pripratę vairuotojai nustoja į juos reaguoti, o užsienio svečiams toks Lietuvos keliuose nestandartinis ženklinimas kelia sumaištį.
