Lapkričio 20 d. Klaipėdos universitete surengta mokslinė konferencija „Sveikatos horizontai: papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) inovacijos“. Ji tapo reikšmingu KU Sveikatos mokslų fakulteto indėliu į Lietuvoje sparčiai augančią papildomosios ir alternatyviosios medicinos sritį bei atskleidė universiteto lyderystę formuojant šios srities studijų ir tyrimų kryptis.
Konferencija subūrė plataus spektro specialistus – PASP ekspertus, gydytojus, kineziterapeutus, ergoterapeutus, slaugytojus, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovus. Programą sudarė kelių dešimčių Lietuvos ir užsienio tyrėjų bei praktikų pranešimai apie tradicinių ir alternatyviųjų sveikatos priežiūros metodų sinergiją, skaitmenines sveikatos inovacijas ir naujausias holistinės medicinos kryptis.
KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė universiteto vaidmenį kuriant naujas kompetencijas sveikatos priežiūros sistemai: „Džiaugiuosi, kad Klaipėdos universitetas yra vienas pirmųjų Lietuvoje, turintis programas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Jos suteikia galimybę, baigus podiplomines studijas, įgyti specialybę, reikalingą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai.“
Klaipėdos universitetas sistemingai stiprina PASP mokslinį ir edukacinį pagrindą – nuo 2014 m. čia vystomos reabilitacijos krypties magistro studijos, o nuo 2022 m. vykdomos ajurvedos, akupunktūros, apiterapijos, delfinų terapijos, hipoterapijos ir kitų sričių specialistų rengimo programos. Tai kuria unikalią aplinką, kurioje papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra integruojama į akademinį ir praktinį kontekstą.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, sveikindama konferencijos dalyvius, išryškino PASP vaidmenį šiuolaikinėje sveikatos sistemoje: „Labai svarbu suprasti, kad papildoma ir alternatyvi medicina šiandien sveikatos sistemoje gali vaidinti nepaprastai svarbų vaidmenį.“
KU mokslininkai aktyviai vysto tyrimus, susijusius su gamtos, gyvūnų, sensorinių ir neurosensomotorinių terapijų poveikiu žmogaus sveikatai. Ši plati tyrimų bazė ir tarptautiniai ryšiai suteikia tvirtą pagrindą konferencijoje pristatytoms inovacijoms ir padeda moksliškai pagrįsti alternatyviųjų metodų taikymą.
Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Platakytė akcentavo tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą: „Vertiname akademinės bendruomenės ir praktikų indėlį, nes tik dialogas tarp įvairių sričių ekspertų leidžia kurti tiltą tarp senovės ir ateities medicinos.“
Renginys sulaukė ir plačios praktikuojančių specialistų bendruomenės dėmesio. Konferencijoje dalyvavo žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, „Lighthouse Hub“ įkūrėjas Šarūnas Butkus, Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentė dr. Rima Balanaškienė, natūropatas Heinz-Gerhardt Mueller, sertifikuota kaniterapeutė Skaistė Skibiniauskienė bei įvairių gydymo įstaigų ekspertai. Savo pranešimuose jie dalijosi patirtimi, kaip tradiciniai metodai integruojami į modernias sveikatos priežiūros sistemas ir kokios globalios tendencijos formuoja PASP tyrimų ir praktikos lauką.
Apibendrindama konferencijos reikšmę, KU Sveikatos mokslų fakulteto tarybos pirmininkė doc. dr. Lolita Rapolienė pabrėžė bendrą dalyvių siekį: „Džiaugiuosi, kad visus susirinkusius jungia bendra vizija – holistinis požiūris į žmogaus sveikatą ir gerovę.“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė padėkojo universiteto bendruomenei už kryptingą veiklą: „Ačiū Jums už darbą, atsidavimą žmogaus sveikatai ir už tai, kad kasdien plečiate Lietuvos sveikatos horizontus.“
Konferencijos organizatoriai – Klaipėdos universiteto Mokymosi visą gyvenimą centras ir Sveikatos mokslų fakultetas – siekia, kad PASP specialistai taptų visaverte nacionalinės sveikatos sistemos dalimi. KU šiandien yra vienas pagrindinių mokslo ir studijų centrų, aktyviai formuojančių PASP viziją ir strateginį pagrindą šių profesijų integracijai Lietuvoje.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.