Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius
Žengdami į šaltąjį sezoną, vasaros šiluma galime mėgautis tik prisiminimuose ir laukti jos sugrįžtant kitąmet. Tačiau ne visiems gyventojams būsimos vasaros laukimas turėtų kelti tik geras emocijas. Kelių Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių aukštųjų mokyklų mokslininkai paskelbė, kad praėjusią vasarą visoje Europoje dėl karščio bangų mirė dešimtys tūkstančių gyventojų. Karščio bangoms Europoje intensyvėjant, mokslininkai stengiasi išsiaiškinti − kaip šių mirčių būtų galima išvengti ateityje.
Skirtingai nei staiga užklumpančios audros ar netikėti potvyniai, karščio bangos gali trukti ilgai ir žudyti nepastebimai. Kadangi šilumos sukeltos mirtys dažnai pasireiškia širdies priepuoliais, kvėpavimo nepakankamumu ir kitais sveikatos sutrikimais, jos nėra pažymimos kaip „mirtis dėl perkaitimo“.
Tad šią savaitę pasauliui minint Tarptautinę klimato kaitos dieną, spalio 24 d., pabrėžiamas stichinių gamtos nelaimių poveikis gyventojams ir dramatiškas karščio bangų poveikis – jos negriauna fizinio gyventojų turto, tačiau gali turėti mirtiną poveikį žmonių sveikatai.
Vėsi šių metų vasara Lietuvoje buvo labiau išimtis, nei klimato kaitos stabtelėjimas – pietinė Europos dalis vėl kentėjo nuo stichinės kaitros. Karštis alino gyventojus ir turistus, siautė nevaldomi miškų gaisrai, vėl iškilo vandens trūkumo problemos. Dažnėjančios stichinės nelaimės siejamos su šylančio klimato įtaka.
Norėdami išsiaiškinti, kokią įtaką klimato kaita daro žmonių mirtingumui, Londono Higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos bei Karališkojo koledžo mokslininkai išnagrinėjo 854 Europos miestų bei miestelių mirtingumo statistiką, ją susiedami su oro temperatūros pokyčiais. Tyrimui buvo pasirinktos teritorijos, kurių kiekvienoje gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų ir kuriose pakankamai ilgą laiką buvo fiksuojami mirčių statistikos duomenys. Mokslininkų skaičiavimais, tirtoje teritorijoje gyvena apie 30 proc. Europos gyventojų.
Sugretinus klimato kaitos skaitmeninius modelius su istoriniais mirtingumo duomenimis, buvo gauta išvada, kad šių metų vasaros karščio bangos galėjo būti daugiau nei 24 tūkst. žmonių mirčių priežastimi. Gavę šiuos rezultatus, tyrėjai sukūrė virtualų pasaulį, kuriame eliminavo atšilimą skatinančio anglies dvideginio emisijų poveikį. Ekstrapoliuodami tuos pačius istorinius mirtingumo duomenis, tyrėjai nustatė, kad šiame virtualiame vėsesniame pasaulyje nuo karščio tais pačiais vasaros mėnesiais būtų mirę 3 kartus mažiau žmonių.
Mokslininkai išsiaiškino, kad, atsižvelgiant į miesto gyventojų skaičių, Roma, Atėnai ir Bukareštas yra tos Europos sostinės, kuriose fiksuota daugiausiai mirčių dėl karščio. Tačiau kalbant apie mirčių, kurios gali būti priskirtos klimato kaitai, dalį, aukščiausiai reitinguojamos sostinės buvo Stokholmas, Madridas ir Bratislava.
Kyla klausimas − kaip šiame sąraše atsidūrė Švedijos sostinė, jei anksčiau Šiaurės Europoje su karščiu susijusių mirčių buvo mažai, arba jų nebuvo fiksuojama iš viso. Pasak tyrėjų, šalyse, kuriose žmonės istoriškai yra pripratę prie vėsaus klimato, greitas temperatūros kilimas žymiai labiau neigiamai veikia gyventojus, nei tose šalyse, kuriose karščiai yra įprasti. Nors šiaurinėje Europos dalyje nuo karščio miršta daug mažiau žmonių nei pietinėje, tačiau kai taip nutinka, daug aiškiau matyti, kad tai – klimato kaitos rezultatas.
Analogiškais skaitmeniniais modeliais įvertinus 2022 metus, kai Europoje buvo fiksuota karščiausia pastarojo laikotarpio vasara, rezultatai rodo, kad tuomet karščio bangos galėjo turėti įtakos daugiau nei 61 tūkst. žmonių mirčių. Tyrėjai konstatavo, kad daugiau nei pusė tų žmonių būtų išgyvenę, jei ne klimato kaitos padariniai, kuriuos sukėlė anglies dvideginio dujų emisijos, miškų naikinimas ir kitos žmogaus veiklos, ardančios nusistovėjusias ekosistemas.
Tai atspindi nerimą keliančią tendenciją: kylanti temperatūra didina mirtingumo riziką daug greičiau, nei žmonija geba prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Europos vyriausybės kelia šią problemą ir jau imasi veiksmų, kad apsaugotų gyventojus – didmiesčiai raginami permąstyti plėtros ir statybos būdus, keisti kelių, tiltų statybos standartus, įmonės stengiasi užtikrinti lauke dirbančių darbuotojų saugumą. O mes galime užduoti klausimą sau patiems − tad kaip mes ruošimės naujai ateinančiai vasarai?
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
