Kodėl ir kaip gali būti pavojingas 5G

Kodėl ir kaip gali būti pavojingas 5G: gilus įsigilinimas

Ryšio evoliucijos raida – nuo G1 iki G5

Prisiminus belaidžio ryšio raidą, supranti, kad viskas – nuo G1 iki G5 – yra tarsi logiškas evoliucinis žingsnis. Tačiau kiekvienas šuolis atveria naujas galimybes – ir naujas grėsmes.

• G1 (400–500 MHz) – balso dažnis; paprastas, be šifravimo; siųstuvas ir imtuvas turi būti tame pačiame kanale. Ši technika veikia iki šiol, nors radijo imtuvai, gaunantys virš 400 MHz, Lietuvoje dabar ribojami arba draudžiami.

• G2 (500–900 MHz) – pagerintas kokybiškas garsas, ryšio nuotolis ilgesnis, jungiantis bokštus; struktūra tapo tolesnio vystymosi pagrindu.

• G3 (900 MHz–2,7 GHz) – skaitmenizacija – balso signalų paversti skaitmeniniu formatu leidžia perduoti, ne tik balsą, bet ir tekstą, paveikslėlius, video. Duomenų kodavimas tapo norma.

• G4 (0,9–2,7 GHz) – veikiantis šiandien tiek namuose, tiek biuruose; efektyvus, pasaulinei plėtrai pritaikytas, tačiau duomenų kiekiai auga taip sparčiai, kad pasiekė savo ribas.

 

Kodėl būtent G5?

G5 – tai naujo lygio technologinė priemonė, įgalinanti:

• Autonominius automobilius ir dronus

• Realio laiko institucines sekimo sistemas

• „Intelektualius miestus“ – signalizavimo, eismo valdymo, komunikacijų tinklus

• Išmaniuosius namus su dešimtimis jutiklių, kurie nuolat siunčia ir gauna informaciją

Todėl G5 dažniai sūpuojasi nuo 2,7 GHz iki 27 GHz, kai kur net iki 80–300 GHz.

3. Rezonanso pavojus – veikiantis tyliai, bet rimtai

Fizikoje rezonansas reiškia situaciją, kai išorinis dažnis sutampa su objekto natūraliu virpesių dažniu. Pavyzdžių – armija vieningu žygiu sudaužo tiltą, ar operos dainininkas sudaužo stiklinę.

Žmogaus organizmo lygmenyje tai gali reikšti:

• Vandens molekulės (H₂O), sudarančios apie 60 % kūno masės, rezonuoja 18 GHz diapazone. G5 jas gali paveikti, o šios molekulės pradėjusirimti (suskiltyti), organizmas gali atpažinti skille fragmentus kaip svetimkūnius – sukeldamas uždegiminius atsakus.

• Net nedidelis poveikis ilgainiui gali sukelti:

  • Ląstelių mirtį

  • Uždegiminius procesus

  • Imuninės sistemos reagavimą prieš save

Nors kasdien nejučiam šių virpesių, jie gali atsispindėti kaip silpni simptomai – galvos skausmai, nuovargis, sunkumai susikaupti.

 

Technologinis dažnių – ribos ir poveikis

Dažniai didinami, nes standartinėmis priemonėmis neįmanoma perduoti terabaitinių duomenų srautų. Taigi:

• 6–30 GHz diapazonas vystosi dabar

• Ateityje – net iki 80 GHz ar 300 GHz

• Tačiau aukštesni dažniai reiškia:

  • Krótesnę bangą – lengviau trukdoma sienų, atmosferos, drėgmės

  • Tokių daiktų gausą – stotys ant kiekvieno stulpo, namo, šviesoforo, lemputės

  • Energieffektyvumo iššūkius – vienos bazinės stoties sąnaudos – ~73 namų ūkių pintais, o lėštuose miestų tinkluose – 2025 m. gali sudaryti net 20 % elektros sąnaudų  (calculations 2022)

5. Simptomai – simptomai sunkiai siejami su EM impulsais

Elektromagnetinis poveikis yra difuzinis ir praeina nepastebimai. Jo simptomai:

• Migrena, galvos svaigimas, silpnumas

• Apatija, nuotaikų kaitos

• Miego sutrikimai

• Atminties ir koncentracijos problemos

Visa tai – kaip „ Gordijaus mazgas“: individualiu lygmeniu sudėtinga nustatyti priežastinį ryšį, o masinėje skalėje – simptomai tampa lyg „naująja normalybe“.

6. Mokslas jau akis atvėrė… bet…

• 2017 m. – 438 mokslininkų kreipimasis į ES, ragindamas stabdyti G5 diegimą, akcentuojant, kad RF-EMF „kenksmingas žmonėms ir aplinkai“.

• 2024 m. – 240 pasaulio mokslininkų kreipiasi į JT, įvardindami galimas pasekmes:

  „vėžio rizika, ląstelių stresas, genetiniai pažeidimai, reprodukcinės sistemos pokyčiai, neurologiniai sutrikimai…“

• Tačiau šie ragina dažnai ignoruojami arba net eliminavimo – investicijų nukreipimas kitu laiku ir kitomis kryptimis.

7. Globalūs pavyzdžiai – kokia situacija?

Kai kuriose Azijos šalyse G5 aktyviai diegiamas, ir kai kurias vietas priima vadinamojo „Covid epidemijų“ įvykių fone. Ar tai incidentai? Ar G5 įtaka? Tyrimai tiriami fragmentiškai, bet diskusijose vis intensyvesnės:

• Vienintelė nuoroda – tankus G5 tinklas + padidėjusi visuomenės liga

• Realūs mastai – dar nėra sistemingo, ilgalaikio stebėjimo

8. Ką galime padaryti? Paprasti asmeniniai žingsniai

A. Siekti mažinti EM poveikį

• Gyventi mažiau urbanizuotose vietovėse

• Naudoti ekranuotus laidus, tinklus, užkirsti kelią radijo bangų skverbimuisi į namus

• Naudoti mažo dažnio technologijas – G4, laidines sistemas

B. Skleisti informaciją

• Pasidalinti moksline literatūra, tyrimais, peticijomis

• Palaikyti iniciatyvas, kad valdžia atsižvelgtų į ilgalaikes sveikatos pasekmes

• Stiprinti pilietinę veiklą – peticijų, visuomenės apklausų kuo daugiau

C. Moksliniai tyrimai

• Sąmoningai reikalauti nepriklausomų, ilgalaikių G5 poveikio tyrimų

• Stebėti vietinių įstatymų pokyčius, studijų rezultatus

• Būti budriems ir informuoti – ne nuo baimės, bet nuo atsakomybės

9. Asmeninė patirtis – žingsnis atgal kaip žingsnis į priekį

Vakar buvome draugų sodyboje, toli nuo miesto, be G5 bazinių stotelių. Tik G4 apimantis telefonų ryšys. Susėdome prie Joninių laužo, kalbėjome apie ateities planus. Mano draugas nutarė parduoti namą Vilniuje, persikelti į kaimą – pradėti gyventi lėčiau, arčiau gamtos.

Jis sako:

„Pavargau nuo miesto.“

Pinigai, darbas, karjera – vis tai tampa antriniu, kai žiūri plačiau. Intuicija, tyliai kalbanti iš vidaus, sako: „Yra kitas kelias.“

---

🔎 Apibendrinimas

1. G5 – ne tik nauja norma, bet ir eksponentiškas šuolis technologijose.

2. Didėjant dažniams, didėja ir rezonanso bei EM bangų poveikio rizika.

3. Mokslininkai kėlė aliarmus – 2017 m., 2024 m. – bet jų balsas mažai girdimas.

4. Individo teisė – rinktis: gyventi arti G5 tinklų ar ne.

5. Pilietinė iniciatyva – būtina, nes valdžiai iki šiol svarbesni kiti interesai.

---

Ką pasiūlyčiau daryti dabar?

• Įvertinti savo aplinką: ar gyvenate miesto centre, arti kelių bazinių stotelių?

• Palaikyti iniciatyvas dėl G5 poveikio tyrimų – pasirašyti peticijas, išreikšti nuomonę valdžiai.

• Svarstyti galimybę gyventi mažesnio dažnio zonoje – priemiestyje ar kaime, apgalvoti gyvenimo būdą.

• Atsiminkite – tai ne išankstinė baimė, bet atsargumo principas. Sprendimai šiandien formuos mūsų ateitį.

🧠 Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

1. Kas yra 5G ir kuo jis skiriasi nuo ankstesnių kartų (4G, 3G)?

Ats.: 5G (penktos kartos mobilusis ryšys) – tai naujos kartos bevielė technologija, leidžianti perduoti duomenis žaibiškai greitai (iki 10 Gbps), reaguoti beveik be vėlavimo (1 ms latencija) ir aptarnauti tūkstančius įrenginių vienu metu. Skirtumas – dažnių juosta daug platesnė (nuo 3 GHz iki 30–300 GHz), todėl padidėja tiek greitis, tiek intensyvumas.

---

2. Ar 5G yra pavojingas sveikatai?

Ats.: Oficialiai daugelis sveikatos institucijų (pvz., Pasaulio sveikatos organizacija, ICNIRP) teigia, kad 5G yra „saugus“, kol neviršijamos nustatytos ribos. Tačiau nepriklausomi mokslininkai perspėja dėl ilgalaikio žemo intensyvumo elektromagnetinių laukų (EML) poveikio, kuris gali sukelti uždegiminius procesus, neurologinius sutrikimus ar net genetinius pažeidimus. Ilgalaikių tyrimų dar trūksta.

---

3. Kodėl kai kurie žmonės jaučia fizinį diskomfortą prie 5G įrenginių?

Ats.: Tai gali būti susiję su vadinamąja elektrosensitivumu – kai žmogaus organizmas jautriai reaguoja į EML. Simptomai: nuovargis, galvos skausmas, nemiga, susikaupimo stoka. Nors mediciniškai sunku įrodyti tiesioginį ryšį, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje teigia patiriantys šiuos simptomus būtent 5G aplinkoje.

---

4. Ar 5G gali paveikti mano vaikus ar nėščią moterį?

Ats.: Vaikų organizmas yra jautresnis – jų ląstelės sparčiau dalijasi, nervų sistema dar vystosi. Kai kurie tyrimai rodo, kad net žemesni nei leistini dažniai gali paveikti embriono vystymąsi ar vaikų elgesį. Todėl kol trūksta galutinių tyrimų, atsargumo principas – vengti bereikalingo EML poveikio – yra pagrįstas.

---

5. Kodėl 5G reikalauja tiek daug antenų ir bokštų?

Ats.: Kadangi 5G naudoja aukšto dažnio (trumpesnių bangų) signalus, jų sklidimas ribotas – jie sunkiai prasiskverbia pro sienas ar medžius. Dėl to reikia tankesnio bokštų tinklo (kas 100–200 m miestuose), o tai reiškia daugiau spinduliavimo taškų ir didesnį bendrą poveikį gyventojams.

---

6. Ar galima apsisaugoti nuo 5G spinduliuotės?

Ats.: Visiškai išvengti neįmanoma, bet įmanoma sumažinti poveikį:

• Naudoti laidinius interneto ryšius namuose.

• Išjungti „Wi-Fi“ naktį.

• Naudoti EML ekranavimą (pvz., specialias užuolaidas ar dažus).

• Laikytis atstumo nuo 5G siųstuvų.

• Nepraleisti daug laiko šalia stotelių, šviesoforų, stulpų, kuriuose įrengti antenų moduliai.

---

7. Kaip sužinoti, ar mano gyvenamoje vietoje yra 5G stotis?

Ats.: Lietuvoje tai gali būti patikrinta per:

• Ryšio operatorių žemėlapius (Telia, Bitė, Tele2).

• Specialias programėles ar svetaines (pvz., CellMapper.net).

• Kreipiantis į savivaldybę ar Lietuvos Ryšių Reguliavimo Tarnybą (RRT) dėl viešos informacijos apie dažnių paskirstymą.

---

8. Kodėl apie tai viešai kalbama taip mažai?

Ats.: 5G diegimas yra susijęs su didelėmis investicijomis, verslo ir valdžios interesais. Viešai daugiausia pateikiama informacija apie naudą, o rizikos dažnai nutylimos arba vadinamos sąmokslo teorijomis. Todėl svarbu ieškoti nepriklausomų šaltinių, skaityti mokslinius tyrimus ir diskutuoti atvirai.

---

9. Ar egzistuoja alternatyvos 5G technologijai?

Ats.: Taip – šviesolaidis (laidinis internetas), ethernet tinklai, mažesnio dažnio mobilusis ryšys (4G, LTE) ir LO-FI sprendimai, skirti išmaniajam daiktų internetui. Jei greitis nėra prioritetas, verta rinktis saugesnes alternatyvas.

---

10. Ką galiu padaryti kaip pilietis?

Ats.:

• Reikalauti daugiau tyrimų ir skaidrumo iš valdžios institucijų.

• Pasirašyti peticijas dėl 5G poveikio vertinimo.

• Informuoti kaimynus, bendruomenes, mokyklas.

• Priimti sąmoningus technologinius sprendimus namuose.