Vos Nepriklausomybės pradžioje atsiradęs, bet geram dešimtmečiui užsnūdęs, Vilniaus Pilaitės rajonas jau keliolika metų vėl yra vienas aktyviausių sostinės plėtros taškų ir artėja link didžiausių miesto seniūnijų penketuko. Rinkos dalyvių teigimu, gyventojai čia visų pirma vertina gamtos ir išvystytos infrastruktūros derinį bei didelę pasirinkimo įvairovę.
Jaunesni vilniečiai gali nežinoti, kad oficialiai Pilaitė yra pirmas stambus nepriklausomos Lietuvos laikais užbaigtas sostinės rajonas. Nors senosios jo dalies architektūra ir urbanistika buvo sumanyta dar sovietmečiu, faktiškai rajonas pradėtas statyti tik apie 1989 m., o užbaigtas jau pasikeitus santvarkoms: daugiausia 1992-1994 m., nors kai kurie daugiabučiai – ir dar vėliau. Tiesa, pagal senąjį planą spėta išvystyti tik apie ketvirtadalį „sovietinės Pilaitės“, tad rajone riba tarp senosios ir naujosios rajono dalies ryški tiek architektūroje, tiek erdvėse tarp pastatų.
Užbaigus „senąją“ Pilaitę, rajono raida kuriam laikui buvo stabtelėjusi, o aktyvesnė viso Vilniaus plėtra pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje šį rajoną iš dalies aplenkė.
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ turimais anksčiausiais duomenimis, 2005-2009 m. Pilaitėje kasmet buvo pastatoma tik 4-8 proc. naujo Vilniaus būsto, tačiau nuo 2010 m. ši dalis jau sudaro apie 13 proc. Didelį impulsą Pilaitei suteikė 2011-2016 m. etapais nutiestas Vakarinis aplinkkelis, su kuriuo siejama ne tik naujų daugiabučių, bet ir kotedžų plėtra. Apskritai, „Ober-Haus“ skaičiavimais, paskutinius 15 metų Pilaitė buvo vienas iš aktyviausiai vystomų sostinės rajonų, o pernai čia buvo pastatyta penktadalis visų naujų Vilniaus butų.
„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada patvirtina, kad Pilaitė yra naujas, „jaunas“, stipriai augantis ir besikeičiantis rajonas, kuriame gausu jau pastatytų, statomų ir dar tik planuojamų naujos statybos projektų. Gausios naujos statybos lemia ir atitinkamą rajono specifiką – dauguma pirkėjų čia įsigyja savo pirmąjį būstą.
„Tai paprastai yra jauni žmonės, jaunos šeimos su mažais ar paaugusiais vaikais. Visgi pastebime, kad dažnas Pilaitės būsto pirkėjas čia jau gyvena ar yra gyvenęs anksčiau. Dažnai augant šeimai, didėjant šeimyniniams poreikiams, būstas keičiamas į didesnį, erdvesnį, galbūt kotedžą ar namą, prioritetą teikiant tam pačiam, Pilaitės, mikrorajonui. Ir Pilaitė čia turi didelį pranašumą, nes gali pasiūlyti pakankamą butų pasiūlą pirmo būsto pirkėjams bei patrauklių variantų jau besiplečiančioms šeimoms“, – komentuoja M. Čiulada.
Jo vertinimu, artimiausiais metais Pilaitė išliks vienu aktyviausiai vystomų Vilniaus rajonų, kuriame gali kilti net apie 30-40 proc. naujų Vilniaus daugiabučių. Kadangi Pilaitė dar turi nemažai fizinės erdvės plėstis, vystymo tempus diktuos arba ribos nebent rinkos apetitas.
„Pilaitės plėtros potencialas tikrai didelis – puikus susisiekimas tiek su miesto centru, tiek su kitais šiauriniais miesto rajonais, bei patogus išvažiavimas Kauno ar Ukmergės kryptimis. Daug neužstatytų teritorijų leidžia planuoti intensyvią plėtrą ir ateityje. O harmoninga gamta (vandens telkiniai, pamiškės) leidžia gyventojams turiningai leisti laisvalaikį vos išėjus pro savo namo duris“, – tvirtina M. Čiulada.
Vejasi didžiausius rajonus
Sparčią Pilaitės plėtrą išduoda ir miesto statistika: dar 2001 m. Pilaitė buvo viena mažiausių Vilniaus seniūnijų su 16 tūkst. gyventojų, bet jau 2020 m. ji taikėsi į didžiausių dešimtuką su 28 tūkst. pilaitiškių. Šių metų pradžioje Pilaitėje buvo jau daugiau kaip 33 tūkst. gyventojų, tad ši seniūnija pralenkė Šeškinę ir Lazdynus, o per kelis metus gali pavyti ir Naujamiestį, Naujininkus ar Fabijoniškes. Esamiems rajono gyventojams aktyvi nauja plėtra visų pirma reiškia papildomas miesto investicijas tiek į artimiausios kaimynystės infrastruktūrą, tiek ir į tarprajonines jungtis.
Būdama atokiau centro ir turėdama plačią skirtingos klasės būsto pasiūlą, Pilaitė yra dėkinga įvairaus ekonominio lygio pirkėjams. Pilaitė paprastai nėra laikoma „prestižiniu“ miesto rajonu, tačiau kainų lygis ir ilgalaikis būsto vertės augimas rajone yra kiek didesnis už viso Vilniaus vidurkį.
„Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė kvadratinio metro naujo buto kaina su daline apdaila rajone šiuo metu siekia apie 3050 Eur ir iki 10 proc. pranoko bendrą Vilniaus vidurkį. Panašus atotrūkis nuo miesto vidurkio Pilaitėje fiksuojamas mažiausiai nuo 2019 m., o per šį laiką tiek šiame rajone, tiek visame Vilniuje naujo būsto kainos paaugo beveik 90 proc.
Daugiau nei „miegamasis“
Vienu iš su Pilaite geriau susipažinusių vystytojų galima laikyti NT plėtros bendrovę „Homa Group“, kuri rajone prieš penketą metų ant Gelūžės ežero kranto sukūrė stambų aukštesnės klasės daugiabučių kompleksą „Gilužio Rivjera“, netoliese šiemet baigia statyti dviejų korpusų daugiabutį „Nendru“, o netrukus šalia Vakarinio aplinkkelio, Mozūriškių gatvėje, pradės ir dar vieną stambų gyvenamąjį projektą „Niro“.
„Homa Group“ administracijos vadovo Žydrūno Matuzo teigimu, nors atskiri Pilaitės kvartalai turi savo užstatymo ar kaimynystės specifiką, bendrovė konkrečius rajono taškus rinkosi dėl gamtos artumo. Būtent jos ir miesto infrastruktūros derinys, vystytojo nuomone, lemia tai, kad Pilaitė išlaiko ir augina savo vertę.
„Pilaitė Vilniuje yra savotiška vieša paslaptis – ji galbūt ir nepaliks įspūdžio čia tik pravažiuojant pagrindiniu prospektu, tačiau visi vietiniai žino apie kelis tvarkingus ežerus, didžiulį Gudelių mišką, piliakalnio ir dvaro kompleksą ar Neries link įspūdingu reljefu vedančią Griovių draustinio girią. Šis rajonas turi visas sąlygas būti patogiu ir mėgstamu, o kai kurias jo vietas galima drąsiai laikyti jei ne prestižinėmis, tai tikrai išskirtinėmis. Juk tikrai ne kiekvienas Vilniaus rajonas gali pasigirti per kelias minutes pasiekiamo ežero ar miško kaimynyste“, – sako Ž. Matuzas.
Dėl šių priežasčių savo projektuose Pilaitėje „Homa“ sąmoningai rinkosi investuoti daugiau – tiek į vietas šalia ežero ar giraičių, tiek ir į architektūrinius ar inžinerinius sprendimus. Pasak Ž. Matuzo, bendrovės atliekami tyrimai rodo, kad visame Vilniuje pirkėjai labiausiai ieško patogios ir kartu ramios bei žalios aplinkos, erdvės ar bent jos jausmo, taip pat augančios būsto vertės. Todėl gamtos ir miesto privalumais apdovanota Pilaitė, bendrovės nuomone, butuose taip pat turėtų pasiūlyti daugiau nei tiesiog naują stogą virš galvos.
„Apskritai „Gilužio Rivjerą“ iki pat šiandienos galima laikyti pavyzdžiu savo segmente. Ilgaamžiai fasadai, kokybiškos laiptinės ir vidaus apdailos, mažesnis projekto tankis ir intensyvumas, ergonomiški butų išplanavimai, ramios ir saugios bendrosios erdvės, mažoji architektūra bei, žinoma, ežero kaimynystė lėmė tai, kad šiame projekte jau šeštus metus sunku rasti nuomojamų ar antrinėje rinkoje parduodamų butų. Ne visi Pilaitės projektai gali turėti prieigą prie ežero, tačiau visas rajonas yra vertas daugiau dėmesio ir kokybės. Mums jis visąlaik atrodė ne tiesiog dar vienas „miegamasis“, o skirtas kokybiškesniam gyvenimui ir laisvalaikiui išvien su miestu bei gamta“, – pasakoja „Homa Group“ atstovas.
Turimas sklypas Varne vadinamo upelio vingiuose lėmė pagrindinį naujojo bendrovės daugiabučio „Nendru“ išskirtinumą: tiesioginį ryšį su vandeniu ir jį supančia natūralia gamta. Nors užbaigusi šį projektą bendrovė „oficialiojoje“ Pilaitėje kurį laiką naujos plėtros nenumato, vandens ir gamtos kryptį pratęs rajono kaimynystėje, Mozūriškių gatvėje šalia Buivydiškių tvenkinių pradedamas „Niro“ projektas, pasiūlysiantis tiek erdvesnių, tiek kompaktiškų, tiek ir keletą išskirtinių butų su 5 metrų lubomis ar išplanavimais per du aukštus.
„Nors Pilaitė ir jos kaimynystė laikoma jaunu ar „šeimynišku“ rajonu, žmonės ir prioritetai ilgainiui keičiasi, o žmogaus potraukis gamtai iš esmės yra universalus ir nepriklausantis nuo amžiaus. Atitinkamai universalia matome ir visą Pilaitės bei jos apylinkių būsto rinką: šiuo metu išties patraukliausią šeimoms, tačiau tikrai neatstumiančią nei vaikus išauginusių tėvų, nei senjorų, nei jaunų profesionalų“, – komentuoja Ž. Matuzas.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
