Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio 10 dieną pabrėžė, kad Lietuvos visuomenę būtina informuoti apie Rusijos keliamas grėsmes, tačiau tokios komunikacijos tikslas nėra žmonių gąsdinimas.
Liepos 15 dieną R. Kaunas teigė, kad Lietuvos žvalgyba nefiksuoja Rusijos pajėgų telkimo prie Lietuvos sienos, todėl tuo metu konvencinės karinės grėsmės šaliai nebuvo.
Vis dėlto ministras perspėjo, kad Rusijos agresyvus elgesys didėja. Jis neatmetė provokacijų ir vadinamųjų „netikros vėliavos“ operacijų – veiksmų, kuriais bandoma sudaryti klaidingą įspūdį, kas už juos atsakingas, – galimybės.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra pranešęs turintis duomenų apie galimas selektyvias Rusijos kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes. Tačiau jis sakė manantis, kad Rusija nebūtų pajėgi vienu metu vykdyti karinių operacijų dviem frontais.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad išpuolis prieš bet kurią NATO narę sulauktų griežto Aljanso atsako.
Liepos 9 dieną Rusija surengė šaudymo pratybas Peipaus ežere prie Estijos rytinės sienos, iš anksto apie jas neįspėjusi Estijos institucijų.
Vidaus reikalų ministerija birželio 11 dieną neatmetė, kad Rusija gali planuoti piktavališkus veiksmus ar provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse, siekdama didinti įtampą regione. Ministerija taip pat nurodė, kad Rusija skleidė nepagrįstus teiginius, esą Baltijos šalys leidžia naudoti savo oro erdvę ar teritoriją veiksmams prieš Rusiją.
Reaguojant į galimas provokacijas sustiprinta svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsauga. Jų fizinę apsaugą užtikrina Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus jai padeda Lietuvos kariuomenė.