Kriptovaliutų entuziastai visame pasaulyje pastaruoju metu diskutuoja apie teoriją, teigiančią, kad iki 2030 metų skaitmeninės valiutos vartotojų skaičius gali pasiekti 4 milijardus – tai paverstų ją viena plačiausiai vartotojų priimtų finansinių technologijų istorijoje.
Analitikai kriptovaliutų sektoriaus augimo tempą lygina su ankstyvuoju interneto plitimu. Jie pažymi, kad kai interneto vartotojų skaičius viršijo 5 milijonus, jis augo vidutiniškai 76 proc. per metus. Tuo tarpu kriptovaliutų piniginių skaičius nuo 2014 metų kasmet vidutiniškai didėjo 137 proc., o 2024 metų pabaigoje pasiekė 659 mln.
Nors analitikai pabrėžia, kad piniginių skaičius nėra tobulas rodiklis realiems vartotojams suskaičiuoti, kadangi vienas asmuo gali turėti kelias pinigines, ši tendencija vis tiek rodo stiprų judėjimą link masinio kriptovaliutų naudojimo. Net ir atsižvelgiant į galimą lėtesnį augimą artimiausiais metais, analitikai tiki, kad šį dešimtmetį sektorius gali peržengti 1 milijardo realių vartotojų ribą.
„Nors tai išlieka prognoze, tendencijos aiškiai rodo milžinišką sektoriaus augimą. Jei dabartinės tendencijos tęsis, kriptovaliutos gali tapti tokios pat įprastos kaip mobilieji mokėjimai ar internetinė bankininkystė. Rinka bręsta, o kiekvienas naujas vartotojas atneša ne tik papildomą kapitalą, bet ir pasitikėjimą – vieną svarbiausių veiksnių masinei skaitmeninio turto revoliucijai“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės generalinis direktorius.
Prognozuojama, kad vartotojų skaičiui toliau augant per ateinantį dešimtmetį – galbūt jau iki 2032 metų – bendra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija gali viršyti 100 trilijonų JAV dolerių.
Palyginimui, kai bitkoino, pagrindinės pasaulio kriptovaliutos, kaina rugsėjį pasiekė naują rekordą, apie 125 000 JAV dolerių, jos rinkos vertė išaugo iki maždaug 2,45 trilijono JAV dolerių, o visa kriptovaliutų rinka pasiekė visų laikų aukštumą – 4,2 trilijono JAV dolerių.
Kodėl kriptovaliutos tampa vis populiaresnės?
Vis daugiau žmonių ir verslų renkasi skaitmeninį turtą ne tik kaip alternatyvią vertės saugyklą ir apsaugą nuo infliacijos, bet ir kaip investicijų diversifikavimo įrankį. Augant kainoms ir kintant pinigų politikos sąlygoms tokie pagrindiniai skaitmeniniai aktyvai kaip bitkoinas ir eteris dažnai vadinami „skaitmeniniu auksu“ ir „skaitmenine nafta“ ir vis dažniau vertinami kaip stiprus investicinio portfelio papildymas.
Prieinamumas taip pat tapo svarbiu katalizatoriumi. Piniginės atidarymas, mokėjimų siuntimas ar investavimas į skaitmeninį turtą dabar gali būti atliekami vos per kelias minutes išmaniuoju telefonu. Šis lengvas įėjimas į rinką, kartu su pasauliniu blokų grandinės tinklų pasiekiamumu, suteikia galimybę milijonams žmonių, neturinčių prieigos prie tradicinės bankininkystės, dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje.
Tai įrodo, kad kriptovaliutų populiarėjimą lemia ne vien technologijos – platesni ekonominiai ir socialiniai veiksniai taip pat atlieka reikšmingą vaidmenį.
Daugelyje pasaulio vietų tradicinės finansų sistemos vis dar sunkiai prieinamos eiliniams žmonėms. Milijonai neturi galimybės atsidaryti banko sąskaitos, gauti paskolos ar atlikti tarptautinių pervedimų be milžiniškų mokesčių.
Kriptovaliutos sprendžia šią problemą – jos siūlo greitą, prieinamą ir santykinai nebrangų būdą laikyti, pervesti ir investuoti pinigus nepriklausomai nuo geografinės vietos ar bankinės infrastruktūros.
Be to, kriptovaliutos sparčiai plečia savo funkcionalumą – nuo mokėjimų ir tarptautinių pervedimų iki decentralizuotų finansų (DeFi) platformų bei žaidimų ekosistemų. Kiekvienas naujas sektorius pritraukia naujus vartotojus, dar labiau spartindamas rinkos augimą.
Analitikai pabrėžia, kad šie veiksniai prisideda ne tik prie spartaus vartotojų augimo, bet ir prie ilgalaikio kriptovaliutų įsisavinimo potencialo.
Kas paskatins kitą didelį proveržį?
Nors kriptovaliutų sektorius jau dabar auga įspūdingu tempu, dar didesnio proveržio tikimasi tose srityse, kurios spartina technologinę pažangą ir integraciją į kasdienį gyvenimą.
Pirmiausia, tam reikės aiškesnio reguliavimo. Vis daugiau šalių ir regionų kuria aiškesnes teisinio reguliavimo sistemas skaitmeniniam turtui. Didesnis teisinis aiškumas leis instituciniams investuotojams aktyviau ir atsakingiau įžengti į rinką, suteikiant sektoriui papildomo stabilumo, kapitalo ir teisėtumo.
Technologinė pažanga taip pat akivaizdi. Naujos kartos blokų grandinės tinklai, tokie kaip „Ethereum 2.0“, „Solana“ ir „Avalanche“, naudoja energiją taupančius konsensuso mechanizmus, pavyzdžiui, „Proof-of-Stake“, kurie žymiai sumažina energijos sąnaudas, palyginti su ankstesnėmis „Proof-of-Work“ sistemomis. Didelis sandorių greitis, mažesni kaštai ir geresnis tinklų suderinamumas atvers kelią plataus masto decentralizuotoms paslaugoms.
Ne mažiau svarbus ir visuomenės sąmoningumo bei pasitikėjimo augimas. Didėjant žmonių supratimui apie technologinį potencialą ir praktinę kriptovaliutų vertę, švietimo iniciatyvos ir patogesnės vartotojo sąsajos mažina barjerus ir skatina platesnį kasdienį naudojimą.
Patogūs mokėjimo sprendimai, pažangios piniginės ir integracija su tradicinėmis finansų sistemomis padarys kriptovaliutas natūralia finansinio gyvenimo dalimi. Kuo sklandesnė jų integracija į kasdienę ekonomiką, tuo greičiau sektorius pasieks naujus augimo etapus.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
