Daugiau nei 35 metus Vilniaus švietimo sistema yra nuolatinių eksperimentų objektas, keliančių abejonių dėl jų pagrįstumo ir primenančių savotišką „švietimo sadizmą“. Kyla klausimų, iš kur atsiranda nauji „švietimo gelbėtojai“ ir „ekspertai“, inicijuojantys reformas, neįvertindami ankstesnių pertvarkų rezultatų ir siekiamų tikslų.
2019 m. gegužę, Remigijui Šimašiui laimėjus mero rinkimus, Laisvės partijos atstovai pradėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pertvarką. Tuometinis administracijos direktorius Povilas Poderskis pristatė „beprecedentę Lietuvoje administracijos reformą“, kurios metu buvo panaikinta dešimt departamentų, o didžiausiais administracijos dariniais tapo skyriai.
Tačiau reali situacija parodė, kad nuolatiniai Laisvės partijos inicijuojami „pokyčiai po pokyčių“ destabilizavo administracijos darbą ir Vilniaus švietimo sistemą. Paminėtinos skandalingos vicemero Šilerio inicijuotos reformos bei 2025 m. dėl vicemerų Donaldo Meižėlytės ir Vytauto Mitalo nesuvaldytos priėmimo į mokyklas problemos, sukėlusios sumaištį tūkstančiams šeimų.
Vicemerams, atsakingiems už švietimą, nepavyko užtikrinti stabilaus sistemos veikimo. Dabar, likus mažiau nei metams iki kadencijos pabaigos, siūloma grįžti prie prieš septynerius metus atsisakyto modelio. Tai kelia klausimą, ar pripažįstama, kad ankstesnė pertvarka buvo klaida, ar klaida daroma dabar.
Švietimo sistemai labiausiai trūksta ne dar vienos reformos, o stabilumo, nuoseklumo ir aiškios ilgalaikės strategijos. Nuolatinis reformavimas kelia neapibrėžtumą, administracinę naštą ir nežinomybę beveik 300 Vilniaus švietimo įstaigų.
Po susitikimo su pertvarkos iniciatoriais liko įspūdis, kad trūksta aiškios vizijos, argumentų ir atsakymų į esminius klausimus.
Dėl pertvarkos pristatymo
Susitikimo metu tikėtasi aiškių atsakymų dėl Švietimo departamento pertvarkos, tačiau buvo pateiktos bendro pobūdžio frazės apie efektyvumą ir optimizavimą. Nebuvo paaiškinta, kaip veiks departamentas, kokios funkcijos liks, kokios bus perduotos savivaldybės įmonėms ar išoriniams subjektams ir kokią pridėtinę vertę pokyčiai sukurs.
Priimant sprendimą dėl administracijos struktūros pertvarkymo būtina pagrįsti, kad jis prisidės prie strateginių tikslų įgyvendinimo, gerins veiklos rezultatus ir bus ekonomiškai pagrįstas. Tokiems sprendimams būtina aiški organizacinė ir ekonominė analizė, kaštų ir naudos vertinimas bei poveikio vertinimas. Pristatymo metu tokia informacija nepateikta.
Dėl procesų analizės ir pertvarkos rengimo
Nurodyta, kad procesų analizę atliko viena savivaldybės darbuotoja ir kandidatas į būsimo Švietimo departamento vadovo pareigas Vidmantas Mitkus. Pastarasis, nors ir nurodė nusišalinęs nuo Jaunimo skyriaus analizės, dalyvavo vertinant visą švietimo sritį. Rengiant pertvarką pasitelktos ir savivaldybės įsteigtos įmonės, kurios ateityje gali tapti funkcijų vykdytojomis. Tai kelia abejonių dėl analizės nepriklausomumo ir objektyvumo. Nebuvo pasitelkti strateginio planavimo specialistai. Tokiai pertvarkai būtinas maksimalus skaidrumas, nepriklausomas vertinimas ir aiškus sprendimų pagrindimas.
Dėl deklaruojamo lėšų taupymo
Vienas pagrindinių pertvarkos argumentų – lėšų taupymas. Tačiau pristatymo metu nepateikta jokių ekonominių skaičiavimų. Trumpuoju laikotarpiu sutaupymas galimas dėl neužimtų etatų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje funkcijų perdavimas savivaldybės įmonėms gali padidinti bendras išlaidas. Be kaštų ir naudos analizės nėra pagrindo teigti, kad pertvarka užtikrins realų lėšų taupymą.
Kaip veiks Švietimo departamentas po pertvarkos?
Pristatymo metu nebuvo pateikta aiški būsimo Švietimo departamento veiklos schema. Nebuvo paaiškinta, kokios funkcijos liks, kokios bus perduotos, kaip bus organizuojamas jų koordinavimas, kontrolė ir atsakomybė. Jeigu iki šiol vadovai nesugebėjo aiškiai suformuluoti pavaldiniams užduočių, kyla klausimas, kaip bus valdoma išskaidyta sistema.
Dėl atsakomybės
Dalis savivaldybės įmonių veikia savarankiškai, jų veikla koordinuojama formaliai. Toks modelis neužtikrina aiškios atsakomybės ir veiksmingos rezultatų kontrolės. Kyla abejonių, ar funkcijų perdavimas šioms įmonėms pagerins švietimo sistemos valdymą. Politinė ir administracinė atsakomybė išliks merui bei administracijos direktoriui.
Dėl funkcijų perdavimo išorės subjektams
Perduodant funkcijas savivaldybės įmonėms ar kitiems paslaugų teikėjams, ugdymo įstaigose daugės trečiųjų asmenų, sudėtingės atsakomybės paskirstymas ir didės administracinė našta. Neaišku, kas vertins perduotų funkcijų kokybę, kas prisiims atsakomybę už netinkamai suteiktas paslaugas. Neatliktas poveikio vertinimas ugdymo įstaigoms, todėl neaišku, kaip pertvarka paveiks mokyklų veiklą ir ugdymo kokybę. Papildomų funkcijų perdavimas ir skaitmeninių sprendimų taikymas savaime nereiškia naštos mažinimo, jei nėra atsisakoma perteklinių procedūrų ir supaprastinami procesai.
Apibendrinimas
Siūloma pertvarka labiau primena administracinį funkcijų perskirstymą nei sistemiškai pagrįstą reformą. Nepateikta aiški veiklos schema, ekonominis pagrindimas, kaštų ir naudos analizė, poveikio vertinimas ugdymo įstaigoms bei aiškus funkcijų ir atsakomybės paskirstymo modelis. Nepagrįsta, kad pokyčiai prisidės prie strateginių tikslų įgyvendinimo ar sukurs pridėtinę vertę. Papildomų funkcijų perdavimas savivaldybės įmonėms kelia riziką dėl išlaidų augimo, atsakomybės išskaidymo ir valdymo efektyvumo.
Atsižvelgiant į tai, prieš priimant sprendimą būtina pateikti išsamų pertvarkos pagrindimą, kaštų ir naudos analizę, aiškų veiklos modelį, poveikio vertinimą ir įrodyti, kad planuojami pokyčiai proporcingi, atitinka strateginius tikslus ir sukurs realią pridėtinę vertę švietimo bendruomenei.
Vilniaus miesto vicemerų Donaldos Meižėlytės ir Vytauto Mitalo bandymas “iš viršaus” primesti “pokyčius dėl pokyčių” ne veda švietimą pirmyn, bet rodo, kad sprendimų priėmėjai prarado ryšį su realybe ir bendruomenių poreikiais.
Jaroslav Kaminski
Vilniaus m. Tarybos narys opozicijos lyderis
LLRA-KŠS frakcijos narys
