Žinoti, iš ko pastatas sudarytas, svarbu ne tik planuojant jo dalių panaudojimą ateityje, bet ir vertinant poveikį klimatui. Europos Sąjungai siekiant, kad iki 2050 m. pastatai taptų netaršūs ir naudotų mažiau energijos, tampa aktualu skaičiuoti viso gyvavimo ciklo anglies pėdsaką. Pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą, nuo 2028 m. šis rodiklis bus privalomas naujiems pastatams, kurių plotas viršija 1 000 kv. metrų, o nuo 2030 m. – visiems naujiems pastatams.
Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas Manvydas Mikulėnas, vadovaujamas prof. dr. Linos Šeduikytės, tiria, ar skaitmeniniuose pastatų modeliuose sukauptų duomenų pakanka viso gyvavimo ciklo anglies pėdsakui ir žiediškumui vertinti. Tyrimo metu sukurtas prototipas, padedantis nustatyti modelio duomenų spragas. Pasak profesorės dr. Linos Šeduikytės, svarbu ne tik turėti statinio informacinį modelį (BIM), bet ir žinoti, kokia informacija jame sukaupta ir ar jos pakanka konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, patikimai nustatyti panaudotas medžiagas, jų kiekius ir savybes.
Kai trūksta duomenų, tenka remtis prielaidomis
Viso pastato gyvavimo ciklo anglies pėdsako vertinimas apima ne tik energijos vartojimą pastato naudojimo metu, bet ir statybinių medžiagų gamybą, transportavimą, statybos darbus, priežiūrą, griovimą ir atliekų tvarkymą. Patikimi duomenys leidžia nustatyti didžiausią poveikį darančias medžiagas ir palyginti alternatyvas. Tačiau skaičiavimo rezultatas gali būti tik tiek patikimas, kiek patikimi yra jam naudojami duomenys. Todėl svarbu suprasti, kokios informacijos modelyje trūksta ir kur tenka remtis papildomais šaltiniais ar prielaidomis.
Pasak tyrėjų, galimybė išgauti elementų kiekius dar nereiškia, kad kartu bus aiškiai nurodytos medžiagos ar kitos pastato anglies pėdsako vertinimui reikalingos savybės. Neturint informacijos, ką tiksliai apibūdina skaičius ir su kokia medžiaga jį susieti, specialistui tenka ieškoti informacijos brėžiniuose, techniniuose aprašymuose ar kreiptis į projektuotoją. Dėl duomenų perdavimo tarp skirtingų programų, eksporto nustatymų ar modelius rengusių žmonių pasirinkimų, skirtingi to paties pastato modelių failai gali pateikti skirtingus medžiagų kiekius, todėl skiriasi ir apskaičiuotas rezultatas.
Prototipas padeda greičiau rasti reikiamą informaciją
KTU tyrėjai sukūrė skaitmeninio modelio tikrinimo prototipą, analizuojantį IFC formato failą. Įrankis tikrina, ar pateikti elementams atpažinti reikalingi duomenys, kaip aprašyta jų geometrija, kiekiai, medžiagos, savybės ir jungtys, ar yra nuorodų į dokumentaciją. Rezultatai suskirstomi pagal pastato elementų kategorijas, leidžiant matyti, kurioms jų trūksta vertinimui reikalingos informacijos. Tai padeda specialistui žinoti, kokios informacijos reikėtų ieškoti papildomai, ir spragas aptarti su modelio rengėjais.
Kad pastato dalys nevirstų atliekomis
Kita svarbi spraga – informacijos trūkumas, reikalingas pastato dalių išardymui ir pakartotiniam panaudojimui įvertinti. Norint pastato dalį panaudoti kitur, svarbu žinoti, kaip ji pritvirtinta, ar jungtys pasiekiamos ir kokia seka elementą galima išimti. Nežinant jungimo būdo, tenka jį nustatyti vietoje, apžiūrėti konstrukcijas, atidengti jungtis ir išsiaiškinti darbų seką, o tai didina sąnaudas ir riziką pažeisti elementus. Todėl jau dabar svarbu kaupti gaminių ir jų gamintojų duomenis, techninius dokumentus, informaciją apie jungtis, tarnavimo laiką, priežiūrą bei remontą.
Modelyje svarbu išsaugoti pakeitimų istoriją: kas buvo suprojektuota, kas pastatyta ir kas pakeista. Kad šie duomenys išliktų naudingi, juos reikėtų išsaugoti taip, kad būtų galima perskaityti pasikeitus programoms, bei sutarti, kas informaciją atnaujins ir kaip ši atsakomybė bus perduodama. Be priežiūros net labai detalus modelis ilgainiui gali nebeatitikti tikrosios pastato būklės.
