Kvapas – vienas iš stipriausių pojūčių, gebančių akimirksniu sužadinti prisiminimus ir emocijas. Šviežiai iškeptos duonos aromatas gali nukelti į malonias vaikystės akimirkas, o nupjautos žolės kvapas – priminti vasarą. Tačiau uoslė atlieka ir kitą funkciją – ji įspėja apie pavojų, todėl užuodę pūvančio lavono, pašvinkusios mėsos, nuotekų, prakaito ar kitus nemalonius kvapus namuose, biure, viešbutyje ar kitoje dažnai lankomoje vietoje, instinktyviai siekiame kuo greičiau pasišalinti.
„Žmogaus nosis gali atskirti mažiausiai trilijoną skirtingų kvapų derinių. Tai gerokai daugiau nei spalvų ar garsų, kuriuos gebame atskirti akimis ir ausimis. Todėl kvapai labai greitai sukelia stiprias emocines ir net fiziologines reakcijas. Žmonės įpratę nemalonius kvapus maskuoti įvairiais oro gaivikliais, kvapų lazdelėmis ir kt., tačiau problemas reikia spręsti, šiuo atveju neutralizuoti kvapą, o ne jį bandyti uždengti kitais kvapais“, – aiškina bendrovės „Dezinfa“ paslaugų vystymo vadovas Mindaugas Černauskas.
Labiausiai erzinantys kvapai
Pasak eksperto, labiausiai žmones erzina vadinamieji sanitariniai kvapai – pūvanti mėsa, kanalizacija, biologinės atliekos. Tokie kvapai ne tik nemalonūs, bet ir instinktyviai suvokiami kaip pavojingi.
„Prieš kelerius metus buvome iškviesti į daugiabutį, kur kaimynai kelias savaites jautė stiprų, saldokai aitrų kvapą. Iš pradžių manyta, kad tai sugedusi kanalizacija ar šiukšlės rūsyje. Tik vėliau paaiškėjo, kad viename iš butų buvo rastas miręs žmogus, kurio niekas nepasigedo“, – pasakoja M. Černaukas.
Anot jo, net ir pašalinus kūną, kvapas patalpose išlieka itin ilgai: jis įsigeria į baldus, sienas, kilimus ir užuolaidas. „Tokiais atvejais įprasti oro gaivikliai ne tik nepadeda, bet gali situaciją dar labiau pabloginti – susidaro sunkiai pakeliamas ir šalinamas kvapų mišinys“, – sako specialistas.
Prastas kvapas – psichologinis diskomfortas
Ne mažiau problemų kelia ir pūvantys kenkėjai – žiurkės, pelės ar paukščiai, nugaišę sienų ertmėse ar ventiliacijos sistemose, per kurias smarvė gali pasklisti po visą pastatą. Tokie kvapai dažnai atsiranda netikėtai ir išlieka ilgą laiką, net ir po to, kai pašalinamos gyvūno liekanos.
Prakaito, fekalijų, medicininių priemonių ir panašūs nemalonūs aromatai, juntami sporto klubuose, persirengimo kambariuose, ligoninėse ar po kanalizacijos avarijų, dažniausiai siejami su higienos stoka, sukelia stiprų psichologinį diskomfortą ir gali formuoti neigiamą paslaugų teikėjų, prekių ženklų bei įvairių įstaigų įvaizdį.
Tuo tarpu aplinkos kvapai – cigarečių dūmai, riebalų ar itin stiprių kvepalų aromatai – gali sukelti ne tik dirginimą, bet ir fizinius simptomus, pavyzdžiui, galvos skausmą ar pykinimą. Ypač jautrūs tam būna viešbučių ar maitinimo įstaigų klientai.
Kodėl kvapo neužtenka užmaskuoti
Pasak M. Černausko, viena iš dažniausių klaidų – bandymas blogą kvapą „uždengti“ malonesniu.
„Oro gaivikliai sukuria tik trumpalaikį komforto pojūtį. Jie nepašalina kvapo molekulių, o tik jas užmaskuoja. Jei blogas kvapas stiprus, patalpoje tenka purkšti vis daugiau aromatinių medžiagų, kol oras tampa tiesiog sunkiai kvėpuojamas“, – aiškina jis.
Kvapų neutralizavimas veikia kitu principu – naudojamos specialios kvapo neutralizavimo formos kurios reaguoja su nepageidaujamo kvapo molekulėmis ir paverčia jas bekvapėmis.
„Kiekvienas kvapas turi skirtingą molekulinę sudėtį, todėl ir neutralizatorius turi būti parinktas konkrečiai problemai. Jei įmanoma, pirmiausia būtina pašalinti kvapo šaltinį. Tačiau vietose, kur nuolat lankosi daug žmonių, kvapų kontrolė turi būti vykdoma nuolat“, – pabrėžia ekspertas.
Kvapas – komforto ir saugumo dalis
Kvapas gali būti malonus prisiminimas, tačiau jei jis erzina, kenkia reputacijai, kelia diskomfortą, neišvengiamai ieškoma sprendimų. Svarbu, kad tie sprendimai būtų ne tik veiksmingi, bet ir saugūs – neerzintų uoslės, nesukeltų alerginių reakcijų ir būtų draugiški aplinkai.
