2026 m. balandžio 22 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Edita Rudelienė siūlo išbraukti nuostatas iš atnaujinamo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, reguliuojančias vyro ir moters santykių tvirtumą, teigdamos, kad tai nepriimtina žmogaus teisių ir privataus gyvenimo apsaugos požiūriu. Jos taip pat siūlo leisti moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą be nevaisingumo diagnozės, apmokant procedūrą asmeninėmis lėšomis.
„Teisė į reprodukcinę autonomiją ir teisė kurti šeimą yra pamatinės žmogaus teisės. Vadinasi, teisę į pagalbinį apvaisinimą turi ir vienišos moterys net be nevaisingumo diagnozės ir nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Todėl siūlome išplėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą – ypač vienišoms moterims. Taip pat medikai neturėtų vertinti poros sugyvenimo trukmės ir aiškintis jų tikslų kurti šeiminius santykius, nes nėra objektyvaus ir etiško būdo tai padaryti, o gydytojų darbas niekaip nesusijęs su žmonių asmeninio gyvenimo patikra“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalai argumentuoja, kad reikalavimas rinkti detalią informaciją apie poros asmeninį gyvenimą gali prieštarauti duomenų apsaugos nuostatoms.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą projektą, santuokos nesudariusiems asmenims paslauga būtų teikiama, jei jie bendrai gyvena ne mažiau nei metus, turėdami tikslą sukurti šeimą.
Liberalų parlamentarės taip pat siūlo, kad pagalbinį apvaisinimą leistų atlikti ne gydytojų konsiliumas, o vienas gydantis gydytojas.
V. Čmilytė-Nielsen aktyviai siekia gerinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą. Pernai, Konstituciniam Teismui išaiškinus, ji parengė įstatymo pataisą, panaikinančią diskriminacinę nuostatą dėl šeiminės padėties. Seimas po pateikimo šiai pataisai pritarė.
