Lietuva – patraukli startuolių augimo platforma regione, atlaikanti iššūkius
Lietuva startuoliams yra patraukli ne tik verslo pradžiai, bet ir ilgalaikiam augimui. Tai patvirtina per penkerius metus beveik šešis kartus išaugusi startuolių ekosistemos vertė, pasiekusi 16,4 mlrd. eurų. Be to, Lietuvoje įsikūrę augimo etapą pasiekę startuoliai rečiausiai Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) perkelia savo pagrindinę būstinę į užsienį – tai daro tik 26 proc. šalies startuolių, kai Estijoje rodiklis siekia 50 proc., o Latvijoje – 70 proc.
„Stipri startuolių ekosistema matuojama ne įsikūrusių įmonių skaičiumi. Svarbiausia, kiek jų pasirenka čia augti ir pasiekia kitą vystymosi etapą. Kuriame tokią aplinką, kad ambicingiausi verslai Lietuvą matytų ne kaip pirmą žingsnį, o kaip geriausią vietą ilgalaikei plėtrai. Įgyvendindami ekonomikos transformacijos planą „3i“, kryptingai geriname prieigą prie kapitalo, mažiname administracinę naštą, investuojame į startuolių ekosistemą regionuose, stipriname dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir kuriame aiškią reguliacinę aplinką inovacijoms. Tikslas – kad Lietuvoje verslui būtų kuo paprasčiau kurti, plėstis ir konkuruoti tarptautinėse rinkose“, – sako laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Edvinas Grikšas.
Remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMM) veiklomis, stiprinamas startuolių sektorius per investicijas ir regionų plėtrą. Šiemet ministerija skyrė 5 mln. eurų startuolių kūrimui, vystymui ir plėtrai Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, siekdama padėti inovatyvioms įmonėms kurti produktų idėjas, dalyvauti hakatonuose, naudotis preakceleravimo ir inkubavimo paslaugomis bei greičiau pasiekti rinką.
Taip pat įgyvendinamos priemonės, padedančios verslui pasirengti Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto (DI) akto reikalavimams, suteikiant daugiau aiškumo kuriant ir diegiant DI sprendimus bei padedant greičiau ir saugiau vystyti inovacijas.
Lietuva išsiskiria investicijomis į startuolius ir moterų verslumą
Per 2025 metus Lietuvos startuoliai pritraukė 220 mln. eurų investicijų. Šalies poziciją regione patvirtina ir tai, kad pagal rizikos kapitalo investicijas vienam gyventojui Lietuva nuo 2020 m. išlieka antra VRE ir daugiau nei keturis kartus viršija regiono vidurkį. Lietuvos startuoliai taip pat jau penkerius metus iš eilės kasmet pritraukia ne mažiau kaip po 70 unikalių investuotojų.
Didžiųjų miestų rezultatai atspindi šalies konkurencingumą: 2025 m. Vilniaus startuoliai pritraukė 212 mln. eurų rizikos kapitalo investicijų – 66 proc. daugiau nei 2024 m. Nuo 2020 m. Vilnius pagal pritrauktą rizikos kapitalą užima trečią vietą tarp didžiausių VRE startuolių centrų, nusileisdamas tik Talinui ir Prahai. Be to, Vilnius yra sparčiausiai augantis miestas regione pagal startuolių sukurtą vertę.
Kaunas pagal nuo 2020 m. pritrauktas rizikos kapitalo investicijas yra trečias tarp VRE miestų, kurie nėra sostinės.
„Šie rezultatai rodo, kad Lietuva jau turi tvirtą pagrindą tolesniam startuolių ekosistemos augimui. Kitas žingsnis – sudaryti daugiau galimybių inovatyviam verslui kurtis ir augti visoje Lietuvoje. Įgyvendindami „3i“ planą siekiame, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 30 proc. naujų investicijų pasiektų būtent regionus. Todėl stipriname investicijoms reikalingą infrastruktūrą, vystome laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus bei plečiame bendradarbystės centrų tinklą regionuose“, – sako laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas E. Grikšas.
Lietuvos startuolių ekosistema išsiskiria ir moterų verslumo rodikliais. Moterų įkurti arba bendrai įkurti startuoliai sudaro 11 proc. visų Lietuvos startuolių – daugiau nei VRE ir Europos vidurkis (po 8 proc.). Nuo 2020 m. tokios įmonės pritraukė 21 proc. visų rizikos kapitalo investicijų. Pagal šį rodiklį Europoje Lietuva nusileidžia tik Suomijai (26 proc.).
