Krašto apsaugos ministerija rugpjūčio 17 d. pranešė pratęsianti sustiprintą penkių svarbių energetikos ir elektros infrastruktūros objektų apsaugą. Ją fiziškai užtikrina Viešojo saugumo tarnyba, kuriai prireikus padeda Lietuvos kariuomenė.
Ankstesnis krašto apsaugos ministro Roberto Kauno įsakymas numatė, kad nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 19 d. kariuomenė VST paramai gali skirti iki 30 karių, transportą ir laivą arba katerį su įgula.
Sustiprinta apsauga taikoma Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, Klaipėdos skystųjų energijos produktų terminalui, Alytaus „LitPol Link“ elektros jungties skirstyklai, Alytaus rajono transformatorių pastotei ir Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei.
Operacinį rajoną ir konkrečias karių užduotis nustato VST atsakingas pareigūnas. Kariai karinę jėgą gali naudoti tik įstatymų ir kovos veiksmų taisyklių nustatytomis sąlygomis.
Liepos 17 d. sprendimas priimtas atsižvelgus į Vidaus reikalų ministerijos birželio 11 d. raštą ir Nacionalinio krizių valdymo centro liepos 16 d. rekomendaciją. VRM nurodė, kad Rusija skleidė nepagrįstus teiginius apie Baltijos šalių teritorijos ar oro erdvės naudojimą veiksmams prieš Rusiją.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė neatmetantis piktavališkų Rusijos veiksmų ar provokacijų prieš objektus Baltijos valstybėse. Roberto Kauno teigimu, sprendimas yra prevencinis ir nereiškia padidėjusio grėsmės lygio; jis taip pat teigė neturintis duomenų apie konkrečią galimų provokacijų datą.
Bendrovė „KN Energies“ nurodė, kad jos Klaipėdos terminalus kariuomenė papildomai saugo nuo birželio 11 d., o priemonės skirtos atgrasymui ir saugumo stiprinimui.
Kremlius atmeta kaltinimus dėl planuojamų išpuolių prieš Baltijos šalių objektus ir vadina juos pretekstu prieš Rusiją nukreiptai militarizacijai.
