Krašto apsaugos ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl sklandaus karinio mobilumo užtikrinimo Europoje. Susitarimą kartu su Lietuva pasirašė Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos ir Slovakijos atstovai.
Kuriant Centrinės Šiaurės Europos karinio mobilumo regioną (CNE MMA), siekiama suvienodinti valstybinių sienų kirtimo taisykles, užtikrinti bendrą judėjimo priemonių stebėseną ir koordinavimą, efektyvų informacijos apsikeitimą, infrastruktūros plėtros sinchronizavimą bei sąveika tarp šalių.
Remiantis jau egzistuojančiu Nyderlandų–Vokietijos–Lenkijos modeliniu koridoriumi, planuojama šį tinklą išplėsti: vakaruose – per Belgiją ir Liuksemburgą, o rytuose – per Lietuvą, Čekiją ir Slovakiją. Taip būtų suformuotas vientisas Centrinės Šiaurės Europos karinio mobilumo regionas.
Remdamasi stebėtojos statusu, Lietuva imasi konkrečių veiksmų, siekdama integruotis į pagrindinius daugiašalius karinio mobilumo formatus, taip stiprindama savo strateginę padėtį atgrasymo ir gynybos srityje. Po sėkmingo dalyvavimo stebėtojos teisėmis Nyderlandų–Vokietijos–Lenkijos karinio mobilumo bandomajame projekte, Lietuva buvo pakviesta prisijungti prie Centrinės Šiaurės Europos karinio mobilumo zonos.
„Sklandus karinis mobilumas yra nacionalinis Lietuvos prioritetas. Jis užtikrinamas nuolat plėtojant infrastruktūrą ir koordinuojant judėjimą, leidžiančią sąjungininkų pajėgoms judėti greitai, saugiai ir sklandžiai. Pagrindinis Lietuvos tikslas – sustiprinti NATO rytinio flango infrastruktūrinę grandį, ypač glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis sąjungininkėmis Lenkija ir Latvija. Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti pasitelkiami įvairūs finansavimo šaltiniai, nacionaliniai ir ES plėtros fondai“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomi svarbūs infrastruktūros projektai, skirti užtikrinti patogų karinių dalinių judėjimą. Tarp jų – strateginis „Via Baltica“ pritaikymas kariniams tikslams bei planuojamas Lazdijų–Alytaus–Vilniaus kelio projektas, siekiant padidinti pralaidumą Suvalkų koridoriuje. Reikšmingos investicijos taip pat nukreipiamos į vidaus transporto tinklo tobulinimą, kuris būtinas jungiant nuolatinių dislokacijos vietų teritorijas su pagrindiniais šalies poligonais – Pabradės ir Rūdninkų.
Siekdama dar labiau sustiprinti regioninį saugumą ir užtikrinti strateginį judėjimo tęstinumą, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis planuoja įsteigti Trijų Baltijos šalių karinio mobilumo zoną. Ši iniciatyva išplės Centrinės Šiaurės Europos karinio mobilumo regioną į šiaurę, sukurdama nenutrūkstamą sklandaus karinio judėjimo erdvę, itin svarbią efektyviam atgrasymui ir regiono saugumui.
Karinis mobilumas – esminė šiuolaikinės gynybos dalis. Jis reiškia gebėjimą efektyviai, greitai ir saugiai perkelti karius, karinę techniką, ginkluotę, amuniciją ir kitus išteklius sausumos, geležinkelių, oro bei jūrų transportu. Tam būtina, kad infrastruktūra, transporto priemonės, teisiniai reguliavimai ir logistika būtų suderinti ir veiktų be trikdžių.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
