Lietuvos Respublikos Seime pradėtas svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos teikimas ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamą susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose.
Šis susitarimas, priimtas 2023 m. birželio 19 d. Niujorke, buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 20 d. Jo įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija.
„Lietuva, ratifikuodama susitarimą, prisideda prie pasaulinių pastangų išsaugoti jūrų biologinę įvairovę, stiprinti mokslinį bendradarbiavimą ir atsakingą vandenyno išteklių naudojimą. Tai – mūsų bendras įsipareigojimas saugoti vandenynus ir taip didinti planetos ekosistemų atsparumą, o tuo pačiu ir mūsų ateities gerovę“, – teigia aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Susitarimas įsigaliojo 2026 m. sausio 17 d. Jį yra pasirašiusios 145 valstybės, įskaitant Europos Sąjungą ir visas jos valstybes nares, o ratifikavo – 93 valstybės.
Tarp 17-os ES valstybių narių, kurios jau ratifikavo susitarimą, yra Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Airija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija. Kitos ES valstybės siekia ratifikuoti kuo greičiau.
Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir tvarų jos naudojimą jūrų teritorijose už nacionalinių jurisdikcijų ribų, apimančiose beveik du trečdalius pasaulio vandenyno. Susitarimas reglamentuoja jūrų genetinių išteklių naudojimą, gaunamos naudos pasidalijimą, saugomas jūrų teritorijas, aplinkos poveikio vertinimą ir kitus aspektus.
Valstybės, pasirašiusios susitarimą, taip pat įsipareigoja stiprinti jūrų mokslinių tyrimų pajėgumus ir užtikrinti jūrų technologijų perdavimą.
