Lietuva siekia stiprinti filosofijos mokymą mokyklose – pradėtas trejus metus truksiantis mokslinis projektas.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykdomo tyrimų projekto „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“ metu numatoma palyginti Lietuvos situaciją su Europos šalių praktikomis, pasiūlyti filosofijos dalyko vertinimo sistemos ir pačios filosofijos programos pokyčius bei stiprinti Lietuvos mokytojų pasirengimą mokyti filosofijos.
Tyrėjai nagrinės nusistovėjusius ir eksperimentinius filosofijos mokymo mokykloje metodus (pvz., esė rašymas, dialogas ir debatai, kūrybinės ir multimodalinės užduotys, fenomenais grįstas mokymas ir pan.), teiks gerosios praktikos rekomendacijas, esant poreikiui kurs naujas priemones. Projekto rezultatai bus diegiami per seminarus, konferencijas ir publikacijas, taip pat parengiant metodinę studijų priemonę.
Galutinis projekto tikslas – paskatinti švietimo pokyčius ir per kokybišką filosofijos mokymą stiprinti atsakingo piliečio ugdymą.
Šie žingsniai turėtų priartinti šalies praktiką prie brandžių Europos modelių, išlaikant Lietuvos mokykloms tinkančius sprendimus. Lietuvos sprendimai (nuo valstybinio egzamino įvedimo iki vertinimo standarto kūrimo) rodo intenciją stiprinti filosofijos mokymą mokykloje.
Lietuvos mokslininkai pastaraisiais metais aktyviai ieško geriausio modelio, juntamas stiprus pagyvėjimas: padaugėjo kvalifikacijos kėlimo programų ir studijų mokytojams, auga besidominčių filosofija moksleivių skaičiai.
Minimo Vilniaus universiteto projekto „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“ tyrėja ir Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė Miglė Petronytė pabrėžia, kad filosofijos dalykas Lietuvos mokyklose įgauna vis didesnę reikšmę.
M. Petronytės teigimu, jau dvejus metus 11-12 klasių moksleiviai Lietuvoje turi galimybę mokytis filosofijos pagal bendrąją ugdymo programą, filosofija yra vienas iš socialinio ugdymo bloko privalomai pasirenkamų dalykų. Jei moksleiviai pasirenka mokytis filosofijos, tam skiriamos net trys valandos per savaitę, o dvyliktoje klasėje jie gali laikyti šio dalyko egzaminą, sako M. Petronytė.
Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė atkreipia dėmesį, jog nereikėtų manyti, kad iki pirmojo valstybinio filosofijos egzamino 2025 m. vasarą filosofijos mokyklose visai nebuvo.
„Šiais mokslo metais jau dvidešimt devintąjį kartą vyks Lietuvos mokinių filosofijos olimpiada, kurios pirmajame etape kasmet dalyvauja iki šimto moksleivių. Vyresnėse klasėse mokiniai su filosofinėmis idėjomis susiduria etikos, literatūros pamokose ar būreliuose. Jau kelis dešimtmečius veikia ir Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija, vienijanti ir filosofijos bei etikos mokytojus, ir šių dalykų entuziastus“, – pasakoja M. Petronytė.
M. Petronytė džiaugiasi, jog šiandien filosofija moksleiviams tampa prieinama ne tik būrelio forma.
Anot jos, naujasis Vilniaus universiteto projektas, sujungiantis daugybę tyrėjų, mokytojų ir praktikų, padės rasti tinkamiausias mokymo formas bei parengti rekomendacijas, kurios leis filosofijos dalyką padaryti dar patrauklesnį mokiniams, o jo programą – paprasčiau įgyvendinamą mokytojams.
Straipsnis parengtas kaip edukacinio tyrimo „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“ Nr. P-EDU-23-19 dalis.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.