Lietuvoje gali būti dislokuota daugiau JAV karių, tačiau konkretus jų skaičius dar nenustatytas, rugpjūčio 28 dieną pareiškė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, galimas amerikiečių pajėgų didinimas tebėra svarstomas, o techniniu lygmeniu nagrinėjami įvairūs scenarijai.
Dislokavimo modelį lems kariniai planai
R. Kaunas teigė, kad Lietuva turi infrastruktūrą, pajėgumų ir politinį norą priimti daugiau JAV karių. Vis dėlto galutinis dislokavimo modelis priklausys nuo karinių planų ir NATO vadovybės sprendimų.
Sustiprintus JAV batalionus Lietuvoje paprastai sudarydavo bent 1 tūkst. karių su įvairia kovine technika. Lietuva anksčiau yra pareiškusi galinti priimti iki 1,5 tūkst. amerikiečių karių.
JAV karių batalionai šalyje reguliariai dislokuojami nuo 2019 metų. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, jų buvimas pakeistas į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą. 2026 metų vasarą rotaciją Lietuvoje baigė daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių, tačiau dalis amerikiečių pajėgų šalyje liko.
Ministras rugpjūčio 13 dieną gavo patikslintą informaciją apie planuojamų pajėgų skaičių, pobūdį ir preliminarias atvykimo datas, bet šių duomenų viešai neatskleidė. Rugpjūčio 27-ąją jis prognozavo, kad didžioji dalis planuojamų JAV pajėgumų Lietuvą pasieks dar 2026 metais.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras rugpjūčio 26 dieną taip pat sakė, kad nauja JAV karių rotacija jau yra pakeliui, nors terminai dėl politinių motyvų šiek tiek nusikėlė.
Ambasadorius nemato amerikiečių pasitraukimo ženklų
Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis teigė nematantis ženklų, kad amerikiečiai trauktųsi iš Lietuvos. Anot jo, neaiškios lieka tik būsimo kontingento dydžio detalės.
Ambasadorius pabrėžė, kad karių skaičius priklausys ir nuo NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje, vadinamo SACEUR, Lietuvos teritorijos gynybos vizijos.
Pasak D. Jauniškio, rugpjūčio 27 dieną Briuselyje vykusiame NATO šalių ambasadorių susitikime su Pentagono politikos vadovu Elbridge’u Colby Lietuva sulaukė pagyrų ir negavo naujų reikalavimų. R. Kaunas savo ruožtu sakė, kad JAV Lietuvą vertina kaip vieną patikimiausių sąjungininkių dėl investicijų į gynybą, sąjungininkams parengtos infrastruktūros ir dalyvavimo tarptautinėse misijose.
2026 metų Lietuvos biudžete gynybai suplanuota skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, arba apie 4,8 mlrd. eurų. Pareigūnų teigimu, 2027 metais finansavimas taip pat turėtų siekti bent 5 proc. BVP.
Pentagonas peržiūri pajėgų išdėstymą Europoje
NATO oficialiai patvirtino, kad E. Colby Šiaurės Atlanto Tarybai pristatė vykdomą JAV pajėgų dislokavimo Europoje peržiūrą. Sąjungininkai per susitikimą pabrėžė tolesnio bendradarbiavimo svarbą.
Pentagonas jau pradėjo mažinti Europoje dislokuotas pajėgas, kurių žemyne tebėra apie 80 tūkst., ir vertina galimų tolesnių mažinimų mastą. Peržiūroje numatyta iki lapkričio 6 dienos parengti bent keturis JAV pajėgų dislokavimo Europoje variantus gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui. Galutinis peržiūros terminas numatytas gruodį.
JAV Europos sąjungininkėms taip pat išsiuntė klausimyną, kuriame prašė paaiškinti, kaip jos perims didesnę atsakomybę už žemyno gynybą ir ar suteiks JAV pajėgoms nevaržomą prieigą prie bazių bei oro erdvės. Lietuva savo atsakymus jau pateikė, o D. Jauniškio teigimu, iki rugpjūčio 28 dienos Vašingtonas nebuvo išsakęs nei kritikos, nei pastabų.
