Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį nacionalinės teisės aktų pakeitimais verslui tenkanti administracinė našta ir prisitaikymo išlaidos sumažintos apie 3,4 mln. eurų. Tačiau šis rezultatas yra gerokai atsveriamas naujų Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimo, dėl kurių našta padidėjo daugiau nei 23,84 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad reguliavimo naštos mažinimas priklauso nuo kiekvienos institucijos pastangų. Nors aštuonios institucijos šį pusmetį sugebėjo sumažinti naštą, ministras ragino visas institucijas, kurdamos naują reguliavimą ar jį keisdamos, vertinti jo kainą verslui ir ieškoti paprastesnių sprendimų, siekiant plane „3i“ numatyto tikslo iki 2030 m. sumažinti administracinę naštą verslui 35 procentais.
Ministras taip pat akcentavo būtinybę skirti ypatingą dėmesį iš ES teisės kylančiai reguliavimo naštai ir perteklinio nacionalinio reguliavimo prevencijai. Siekiant išlaikyti konkurencingumą, įgyvendinant ES reikalavimus nereikėtų pridėti papildomų ar griežtesnių nacionalinių nuostatų, jei jos nėra būtinos, ir visuomet rinktis mažiausią naštą verslui sukeliantį sprendimą. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai 2027 m., reguliavimo paprastinimas ir naštos verslui mažinimas bus vienas iš prioritetų konkurencingumo srityje.
Per pirmąjį 2026 m. pusmetį institucijos pateikė duomenis apie 63 teisės aktų projektus, turėjusius poveikį reguliavimo naštai. Didžiausią dalį pasiekto sumažėjimo prisidėjo Žemės ūkio ministerija (65,38 proc.), Valstybinė mokesčių inspekcija (20,32 proc.) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (13,34 proc.). Žemės ūkio ministerija administracinę naštą sumažino daugiau kaip 1,99 mln. eurų, supaprastindama informavimo apie augalų purškimą tvarką. Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė degalinių mėnesio operacijų ataskaitų, taip sumažindama naštą daugiau nei 646 tūkst. eurų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba našta mažino atsisakydama dalies laboratorinių tyrimų reikalavimų sertifikuojamiems gyvūniniams pašarams. Sveikatos apsaugos ministerija, numatydama retesnius regėjimo patikrinimus daliai darbuotojų, sumažino naštą darbdaviams ir gydytojams daugiau nei 1 mln. eurų.
Didžiausią bendro naštos augimo dalį tarp ją padidinusių institucijų sudarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (59,88 proc.) ir Aplinkos ministerija (25,13 proc.). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo kodekso pakeitimai, susiję su darbo užmokesčio skaidrumu ir duomenų teikimu, administracinę naštą padidino daugiau nei 14,27 mln. eurų. Aplinkos ministerijos pakeitimai dėl pastatų automatizavimo, kontrolės sistemų ir susijusių reikalavimų padidino reguliavimo naštą beveik 8,43 mln. eurų. Šie institucijų rezultatai daugiausia susiję su įgyvendinamų ES direktyvų nuostatų pakeitimais.
Su 2026 m. pirmojo pusmečio administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų stebėsenos ataskaita galite susipažinti ministerijos svetainėje.
