Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriose numatomos svarbios naujovės gyvūnų augintinių savininkams: visose savivaldybėse galiotų ta pati gyvūnų laikymo tvarka, atsisakoma išduodamų leidimų laikyti pavojingus šunis bei tiksliai įvardinti atvejai, kada gyvūną galima laikyti pririštą.
Įstatymo pataisose siūloma suvienodinti gyvūnų laikymo tvarką visose savivaldybėse: šiuo metu 60 savivaldybių yra pasitvirtinusios tokias taisykles, kurios gali smarkiai skirtis. Pavyzdžiui, kai kuriose savivaldybėse norint pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name, būtina gauti kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis (lubomis, grindimis), raštiškus sutikimus. Vienose savivaldybėse yra nustatytos bešeimininkių kačių šėrimo vietos, kitose – nenustatytos. Tai sukelia nepatogumų gyventojams, kurie persikelia gyventi į kitas savivaldybes ir gyvūnų globėjams, kurie veikia ne vienos savivaldybės teritorijose, nes reikalavimai skiriasi.
Įstatymo pataisose siūloma įteisinti, kad visos savivaldybės turėtų vadovautis vienu teisės aktu: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu aprašu.
Taip pat įstatymo pokyčiai bus suderinti su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.
Mažinant savivaldybėms tenkantį krūvį, atsisakoma leidimų įvežti, laikyti, veisti, prekiauti koviniais ir pavojingais šunimis bei jų mišrūnais išdavimo. Pasaulyje ir Europoje vis dažniau atsisakoma šunų skirstymo į kovinius ar pavojingus, nes šis skirstymas neturi mokslinio pagrindo, manoma, kad žmonėms pavojingi ne konkrečių veislių šunys ar jų mišrūnai, bet šunys, kurie laikomi ir prižiūrimi netinkamai, neatsižvelgiant į jų poreikius ir individualius ypatumus. Šunų laikymo uždraudimo pagal veisles atsisakė Latvija, Nyderlandai, Italija, Austrija, Vokietija, Ispanija.
Lietuvoje jau daugiau kaip penkeri metai galioja privalomas šunų ženklinimas ir registravimas, todėl bet kurį šunį ir jo savininką galima nustatyti pagal duomenis Gyvūnų augintinių registre, leidimai netenka prasmės.
Įstatymo pataisose įteisinama nuostata, kad gyvūnus augintinius draudžiama laikyti pririštus. Tačiau numatytos išimtys, kada tai būtų leidžiama daryti. Pavyzdžiui, gyvūno augintinio transportavimo metu; jam dalyvaujant parodoje, demonstravime, konkurse, pasirodyme, treniruotėje ar dresūros treniruotėje; atliekant veterinarinę, kailio, nagų priežiūros ar kitą higienos procedūrą. Taip pat būtų leidžiama juos rišti, kad būtų užkirstas kelias realiam pavojui žmogaus ar kito gyvūno gyvybei ar sveikatai ar asmens turtui ar nuolatinėje gyvūno augintinio laikymo vietoje, skubiosios pagalbos ar specialiųjų tarnybų darbuotojų saugumui užtikrinti.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki spalio 30 d.
