Lietuvos bankas pristato naujausią Lietuvos investuotojo paveikslą ir pirmą kartą skelbia, kaip investicijos buvo paskirstytos kapitalo rinkoje. 2025 m. itin reikšmingai augo investuotojų ir sandorių skaičius, keitėsi investicijų struktūra.
„Pernai fiksavome reikšmingai išaugusį ir investuotojų, ir investavimo aktyvumą. Ypač svarbu, kad per Lietuvoje licencijuotus finansų rinkos dalyvius reikšminga investuotojų turto dalis investuojama į Lietuvos bendrovių akcijas, obligacijas ir Vyriausybės vertybinius popierius. Tai rodo, kad kapitalo rinka prisideda prie vidaus ekonomikos finansavimo, o investuotojų santaupos bent iš dalies išlieka Lietuvos finansų sistemoje ir yra nukreipiamos vietos verslo bei valstybės finansavimo poreikiams“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Lietuvos investuotojo paveikslas 2025 m. (infografikas)
Pagrindiniai faktai
- Praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., Lietuvos investuotojų skaičius augo 40 proc. – iki 250 tūkst. Iš jų 162 tūkst. buvo vyrai, 88 tūkst. – moterys (2024 m. atitinkamai – 112 tūkst. ir 64 tūkst.).
- Sudaryta apie 8 mln. sandorių, 60 proc. daugiau nei 2024 m.
- Investicijų vertė sudarė beveik 4 mlrd. Eur – išaugo beveik penktadaliu.
Tarp vyrų daugiausia (beveik 49 tūkst.) buvo 25–34 m. investuotojų, daugiausia sandorių (1,8 mln.) pernai sudarė 35–44 m. vyrai, o didžiausia turto vertė (753 mln. Eur) fiksuota 45–54 m. amžiaus grupėje.
Daugiausia investuotojų moterys (25 tūkst.) buvo 25–34 m. amžiaus grupėje, jos sudarė ir daugiausia sandorių (650 tūkst.), o didžiausia turto vertę (296 mln. Eur) buvo sukaupusios vyresnės nei 65 m. investuotojos.
Daugiausia gyventojų investicijų – į fondus
Gyventojų investicinis portfelis pagal turto klases pasiskirstė taip: investicijos į fondus sudarė 43 proc., akcijas – 33 proc., obligacijas – 23 proc. Investicijos į fondus siekė 1,7 mlrd. Eur ir, palyginti su 2024 m., augo daugiau kaip 50 proc. Investicijos į obligacijas augo nežymiai, o į akcijas – mažėjo ir sudarė 1,3 mlrd. Eur.
Daugiausia investicinio turto valdo vyrai – jo vertė 2025 m. pabaigoje sudarė 75 proc. viso gyventojų investuoto turto. Vidutinis vyrų investicinis portfelis sudarė apie 14 tūkst. Eur, moterų – apie 8 tūkst. Eur (2024 m. atitinkamai – 11 tūkst. ir 7 tūkst. Eur.).
Vyrai daugiausia – 43 proc. – investicijų skyrė fondams. Šią investavimo rūšį daugiausia rinkosi 45–64 m. amžiaus vyrai. Akcijoms ir obligacijoms vyrai atitinkamai skyrė 35 ir 22 proc.Į akcijas daugiausia investavo 45–54 m., obligacijas – vyresni nei 65 m. vyrai.
Moterys fondams vidutiniškai skyrė 45 proc., obligacijoms – 29 proc., akcijoms – 26 proc. portfelio investicijų. Visur dominavo vyresnės nei 65 m. investuotojos.
Juridinių asmenų portfelyje – balanso pokyčiai
Juridinių asmenų portfelio vertė sudarė 24,5 mlrd. Eur ir buvo penktadaliu didesnė nei 2024 m. 85 proc. šio turto valdė profesionalieji investuotojai.
Juridinių asmenų investicinio portfelio struktūra per metus reikšmingai pasikeitė – nuo santykinai subalansuoto pasiskirstymo tarp turto klasių pereita prie investicijų į obligacijas ir kolektyvinio investavimo subjektų vienetus: 42 proc. portfelio sudarė investicijos į fondus, obligacijas – 41 proc., akcijas – 17 proc. Tai rodo didesnį juridinių asmenų atsargumą investuojant bei siekį užtikrinti stabilesnę investicijų grąžą didesnio rinkų neapibrėžtumo aplinkoje.
Beveik pusė investicijų – į Lietuvos kapitalo rinką
Pirmą kartą surinkti išsamūs investicijų pasiskirstymo duomenys rodo, kad apie 45 proc. gyventojų ir neprofesionaliųjų juridinių investuotojų turto (3,3 mlrd. Eur iš 7,2 mlrd. Eur) investuota Lietuvos kapitalo rinkoje: 26 proc. sudarė investicijos į Lietuvos bendrovių akcijas, 10 proc. – į Lietuvos bendrovių obligacijas, 9 proc. – į Vyriausybės vertybinius popierius. Augo susidomėjimas Valstybės taupymo lakštais (gynybos obligacijos). Investavusių į jas skaičius per metus padidėjo nuo beveik 5 tūkst. iki daugiau kaip 6,3 tūkst.
Nasdaq Vilniaus biržoje 2025 m. aktyviai investavo daugiau kaip 33 tūkst. gyventojų (palyginti su 2024 m., išaugo dešimtadaliu). Populiariausios buvo akcijos – jas reguliuojamoje rinkoje rinkosi beveik 31 tūkst. investuotojų. Aktyviausi užsienio investuotojai buvo Estijos ir Latvijos piliečiai, o bendras biržoje kotiruojamų bendrovių akcininkų skaičius viršijo 141 tūkst. Tarp populiariausių Lietuvos investuotojų pasirenkamų užsienio akcijų buvo technologijų bendrovės – „NVIDIA“, „Tesla“, „Apple“ ir „Microsoft“, o tarp fondų vyrauja pasaulinius akcijų indeksus sekantys ETF.
Investicines paslaugas Lietuvoje gyventojams teikia 3 bankai, 2 užsienio bankų filialai, 15 finansų maklerio įmonių, 2 užsienio finansų maklerio įmonės filialai, 9 valdymo ir 4 finansų patarėjų įmonės.
Lietuvos investuotojo paveikslas 2025 m. (infografikas)
