Šiandien Lietuvos bankas paskelbė 2025 m. ketvirtojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, kurie rodo, kad:
einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, palyginti su 2025 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo – nuo 169,9 mln. iki 585,5 mln. Eur ir sudarė 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėję pirminių pajamų ir užsienio prekybos balansų deficitai, jie atsvėrė sumažėjusius antrinių pajamų ir paslaugų balansų perviršius. Užsienio prekybos balanso deficito sumažėjimui (11,5 %) poveikį padarė labiau nei prekių eksportas sumenkęs prekių importas (atitinkamai 0,4 ir 2,2 %) – jis sudarė 1,6 mlrd. Eur. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų importas, didėjęs sparčiau už eksportą (atitinkamai 7,4 ir 3,5 %), sumažino (2,0 %) paslaugų balanso perviršį, kuris sudarė 2,7 mlrd. Eur;
pirminių pajamų balanso deficitas sumažėjo 1,7 karto ir sudarė 491,0 mln. Eur – tai daugiausia nulėmė kitų pirminių pajamų balansas, iš deficitinio tapęs perviršiniu (472,6 mln. Eur) bei išaugęs investicinių pajamų balanso deficitas (961,9 mln. Eur);
antrinių pajamų balanso perviršis sumažėjo nuo 106,0 mln. iki 9,3 mln. Eur. Tam įtakos turėjo padidėję einamieji pervedimai į užsienį bei mažesnis gautos iš Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos srautas.
Palyginkime: prieš metus ESB irgi buvo perviršinis ir sudarė 91,5 mln. Eur, arba 0,4 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);
kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 14,1 proc. ir sudarė 577,7 mln. Eur. Susidariusį perviršį lėmė gautos ES finansinės paramos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti;
2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, kaip ir trečiąjį, grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 1,9 mlrd. Eur, arba 8,6 proc. BVP. Tai lėmė išaugęs teigiamas grynasis portfelinių investicijų srautas (3,1 mlrd. Eur) ir padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos (146,1 mln. Eur), kurių neatsvėrė neigiami grynieji kitų investicijų ir tiesioginių investicijų srautai (atitinkamai 683,8 mln. ir 626,7 mln. Eur).
Palyginkime: 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo neigiamas ir sudarė 274,1 mln. Eur, arba –1,3 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);
grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir 2025 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 1,6 mlrd. Eur, arba –1,9 proc. BVP, prieš metus – 550,5 mln. Eur, arba –0,7 proc. BVP to meto kainomis;
Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 78,4 mlrd. Eur, arba 93,3 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –8,6 mlrd. Eur, arba –10,2 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.
Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 61,2 mlrd. Eur, arba 77,4 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –10,4 mlrd. Eur, arba –13,2 proc. BVP.
1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP
2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP
Atkreiptinas dėmesys, kad, skaičiuojant 2025 m. ketvirtojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, buvo revizuoti 2025 m. pirmojo–trečiojo ketvirčių ir sausio–gruodžio mėn. mokėjimų balansų bei tarptautinių investicijų balansų duomenys.
Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (118.8 KB download icon)
