Bankai 2026 m. pirmąjį pusmetį fiksavo toliau augusią namų ūkių paskolų paklausą, o paskolų įmonėms paklausa stabilizavosi. Įmonių ir namų ūkių finansinė būklė daugiausia vertinama kaip vidutinė arba gera, o lūkesčiai dėl gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų reikšmingai nepasikeitė. Didžiausią riziką finansų sistemai, bankų vertinimu, kelia kibernetinės atakos ir geopolitinė įtampa, o galimos NT kainų korekcijos rizikos svarba per pusmetį šiek tiek sumažėjo, rodo Lietuvos banko atlikta komercinių bankų apklausa.
„Bankų vertinimu, kreditavimo rinkoje ryškėja stabilizacijos ženklų. Paskolų įmonėms paklausa nustojo didėti ir antrąjį ketvirtį net šiek tiek sumažėjo, o bankai tolesnio jos augimo artimiausiu metu nesitiki. Būsto ir vartojimo paskolų paklausa dar augo, tačiau ir čia lūkesčiai tampa santūresni. Kartu šiek tiek mažėja susirūpinimas dėl galimos NT kainų korekcijos, nors daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių bankų NT rinkoje tebemato disbalansų“, – sako Viktorija Mingailė, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Bankų skolinimo įmonėms standartai, paskolų sąlygos ir atmestų paskolų paraiškų dalis 2026 m. pirmąjį pusmetį iš esmės nekito. Paskolų įmonėms paklausa po beveik dvejų metų nuosaikaus augimo stabilizavosi ir šių metų antrąjį ketvirtį šiek tiek sumenko. Dauguma bankų tikisi, kad 2026 m. trečiąjį ketvirtį naujų paskolų įmonėms paklausa bus stabili.
Per pusmetį daugumos sektorių finansinės būklės vertinimas reikšmingai nepasikeitė – ji vertinama vidutiniškai arba gerai. Prasčiau vertinama transporto, apdirbamosios gamybos, viešbučių ir restoranų bei žemės ūkio įmonių finansinė būklė – dauguma bankų ją vertino kaip vidutinę. Vertindami ateities perspektyvas, bankai daugumos sektorių finansinės būklės raidą taip pat vertino kaip stabilią, tačiau keli bankai įžvelgė blogėjančias žemės ūkio ir apdirbamosios gamybos įmonių perspektyvas.
Daugumos bankų vertinimu, konkurencija skolinant įmones buvo stabili. Taip pat dauguma bankų nurodė neriboję skolinimo įmonėms. Tik pavieniai bankai teigė riboję kreditavimą NT operacijų, statybos, viešbučių ir restoranų sektorių įmonėms. Kaip pagrindines ribojimo priežastis bankai nurodė bendrą ekonominę situaciją, siekį perskirstyti turimus paskolų portfelius ir prastesnes pateiktų projektų perspektyvas.
2026 m. pirmąjį pusmetį skolinimo būstui įsigyti standartai nepakito, o skolinimo vartojimui ir kitoms reikmėms standartai kai kuriuose bankuose švelnėjo. Bankai numato, kad skolinimo būstui standartai nesikeis ir trečiąjį ketvirtį, o vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams standartai turėtų švelnėti toliau. Būsto ir vartojimo bei kitų paskolų sąlygos iš esmės nekito.
Bankų vertinimu, būsto paskolų paklausa ir toliau augo, daugiausia dėl padidėjusio vartotojų pasitikėjimo ir palankiau vertinamų būsto rinkos perspektyvų. Didėjo ir paskolų vartojimui bei kitoms namų ūkių reikmėms paklausa – tam įtakos turėjo palankesnė skolinimo kaina ir kai kuriuose bankuose įgyvendinti paskolų produktų pokyčiai. Vis dėlto trečiąjį ketvirtį dauguma bankų tolesnio namų ūkių paskolų paklausos augimo nenumato, o pavieniai bankai įžvelgia ir galimą jos sumažėjimą.
Dauguma bankų namų ūkių finansinę būklę vertina kaip gerą, vienas bankas – kaip labai gerą. Konkurencija skolinant namų ūkiams daugiausia buvo stabili, nors keli bankai nurodė, kad ji augo. Bankai tikisi, kad 2026 m. trečiąjį ketvirtį konkurencija skolinant namų ūkiams ir toliau šiek tiek didės.
Vertindami gyvenamojo NT rinką, visi bankai ir toliau numato naujos statybos būstų kainų augimą. Pusė bankų tikisi didesnio nei 5 proc. metinio kainų augimo, iš jų vienas – didesnio nei 10 proc. Visi bankai numato kainų augimą ir senos statybos būsto segmente: didesnė dalis – iki 5 proc., trečdalis – nuo 5 iki 10 proc. per metus. Per pusmetį bankų, įžvelgiančių disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, dalis šiek tiek sumažėjo, tačiau tebėra reikšminga – 2026 m. antrąjį ketvirtį ji sudarė 60 proc. Dauguma šių bankų disbalansus siejo su per didelėmis būsto kainomis, keletas – su paklausos ir pasiūlos neatitikimu.
Komercinio NT segmente pusė bankų tikisi stabilių kainų, šiek tiek mažiau nei pusė – iki 5 proc. metinio jų augimo, o vienas bankas numato nedidelį kainų sumažėjimą. Disbalansų komercinio NT rinkoje įžvelgiančių bankų dalis per pusmetį sumažėjo nuo 67 iki 50 proc., tačiau tebėra reikšminga. Dauguma šių bankų nurodė su paklausa susijusius disbalansus, keli – ir pasiūlos disbalansus.
Jau daugiau nei trejus metus svarbiausiomis rizikomis Lietuvos finansų sistemai bankai įvardija kibernetines atakas ir geopolitinę įtampą. Šiek tiek mažėjo pastaraisiais metais didėjusi netvarios būsto bei komercinio NT kainų raidos ir galimos jų korekcijos rizikos svarba.
Lietuvoje veikiančių šešių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų apklausa atlikta 2026 m. birželio mėn.
Naujausia Bankų apklausos apžvalga skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
