Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje veikiantys bankai skolino gyventojams ir verslui. Paskolų portfelyje dominavo nekilnojamasis turtas (NT), nerezidentų indėlių daugėjo, Lietuvos gyventojų – dėl sezoniškumo mažėjo.
„Ketvirčio rezultatai rodo išliekantį susidomėjimą būsto paskolomis. Matome, kad būsto paskolų segmente konkurencija pamažu auga, tačiau joje vis dar dominuoja trys būsto paskolų teikėjai. Bankų sektorius ir toliau yra finansiškai atsparus, tą patvirtina ir viena geriausių Europos Sąjungoje paskolų portfelio kokybė“, – sako Julita Varanauskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Būsto paskolų paklausa didėjo
Pirmąjį ketvirtį bankų paskolų portfelis išaugo 1,5 mlrd. Eur (3,8 %) – iki 40,3 mlrd. Eur. Labiausiai jį didino paskolos būstui įsigyti. Paskolų kokybės rodikliai ir toliau yra geri, Lietuva yra tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kurių bankai savo portfeliuose turi mažiausiai neveiksnių (blogų) paskolų.
Skolinimas gyventojams per ketvirtį padidėjo 0,9 mlrd. Eur (4,3 %) – iki 21,2 mlrd. Eur. Būsto paskolos išaugo 0,5 mlrd. (3,5 %) – iki 15,1 mlrd. Eur.
Vartojimo paskolų portfelis padidėjo 0,2 mlrd. Eur (5,5 %) – iki 4,3 mlrd. Eur. Tiesa, daugiausia šių paskolų suteikta ne Lietuvos rezidentams.
Įmonių paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo 0,2 mlrd. Eur (1,4 %) – iki 14,8 mlrd. Eur. Didžiausia ne finansų bendrovių sektoriaus finansavimo dalis tenka NT operacijų (28,5 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (16,1 %) bei apdirbamosios gamybos (11,8 %) sektoriuose veikiančioms įmonėms.
Laukiama indėlių prieaugio
Pirmojo ketvirčio pabaigoje bankuose buvo laikoma 84,6 mlrd. Eur indėlių, per pirmąjį ketvirtį jie paaugo 5,7 mlrd. Eur (7,3 %). Nerezidentų indėliai padidėjo 4,4 mlrd. Eur (12,8 %) ir sudarė beveik 38,5 mlrd. Eur. Lietuvos gyventojų indėliai dėl sezoniškumo sumažėjo 0,1 mlrd. Eur (0,4 %) – iki 26,8 mlrd. Eur. Vis dėlto prognozuojama, kad Lietuvos gyventojų indėliai bankuose šiemet reikšmingai augs. Tai siejama su lėšomis, kurias į bankus nukreips iš II pensijų kaupimo pakopos pasitraukę gyventojai.
Pelningumo tendencijos skiriasi
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, iš jų 6 – užsienio bankų filialai. Nuo metų pradžios veiklą pradėjo „RATO bankas“, o „PayRay Bank“ savo iniciatyva veiklą baigė. Bendras sektoriaus turtas viršijo 100 mlrd. Eur ribą. Revolut Holdings Europe UAB rinkos dalis per ketvirtį ūgtelėjo 2,8 proc. punkto – iki 40,4 proc. „Swedbank“, AB, rinkos dalis sudarė 21,9 proc., AB SEB banko – 16,4 proc., AB Artea banko – 5,8 proc.
Lietuvos bankų sektorius pirmąjį ketvirtį uždirbo 282 mln. Eur pelno – 5,5 proc. daugiau negu per 2025 m. tą patį laikotarpį (267 mln. Eur). Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 6. Pastarieji bendrai patyrė 2,8 mln. Eur nuostolį.
Šį pelno pokytį toliau lėmė Revolut grupės aktyvi veikla įvairiose ES šalyse, dėl jos ji uždirbo 21,3 mln. Eur (44 %) daugiau pelno. Trijų didžiausių bankų (be Revolut grupės) bendras pelnas, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, paaugo 4 mln. Eur (2,4 %) – iki 174 mln. Eur. Devynių mažesnės svarbos bankų bendras pelnas sumažėjo 1,8 mln. Eur (47 %) – iki 2,0 mln. Eur, o šešių užsienio bankų filialų bendras pelnas sumažėjo 8,8 mln. Eur (19,3%) – iki 36,9 mln. Eur.
Dėl sparčiai augusio turto bankų pelningumo rodikliai toliau mažėjo: nuosavybės grąža pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 16,28 proc. (prieš metus – 18,79 %), turto grąža – 1,16 proc. (prieš metus – 1,42 %). Efektyvumo rodiklis, rodantis išlaidų ir pajamų santykį, buvo 43,57 proc., per metus jo reikšmė pagerėjo 1,33 proc. punkto. Mažesnės svarbos bankų pelningumo ir efektyvumo rodikliai yra prastesni negu didelės svarbos bankų.
Būtina stiprinti informacinių sistemų atsparumą
Šių metų pirmąjį ketvirtį bankai pranešė apie septynis didelius su informacinėmis technologijomis susijusius incidentus, iš jų vienas buvo kibernetinio pobūdžio.
Lietuvos bankas, reaguodamas į informaciją apie naujos kartos dirbtinio intelekto galimybes ir grėsmes, paragino bankus iš esmės peržiūrėti savo naudojamų informacinių sistemų saugumo strategiją, procesus bei priemones ir pereiti nuo reaktyvaus modelio prie labiau automatizuoto valdymo realiu laiku.
Kas ketvirtį viešai skelbiama informacija apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
Bankų veiklos apžvalgos skelbiamos čia.
