2025 m. darbo rinkos raida tebėra palanki darbuotojams – užimtumas tebedidėja, o nedarbo lygis šiek tiek sumažėjo. Nors darbo užmokesčio augimas slopsta, gyventojų perkamoji galia nenustoja augti.
Komentuoja Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Budrauskas
Darbo užmokestis 2025 m. kyla lėčiau
Remiantis 2025 m. trečiojo ketvirčio Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalies ūkyje be individualių įmonių ūgtelėjo 8,5 proc. (žr. 1 pav.), – kilo 2,4 proc. punkto lėčiau nei 2024 m. tą patį ketvirtį. VDU panašiu tempu augo tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Ne visų ekonominių sektorių darbo užmokestis didėjo vienodai. Lėčiausias atlyginimų augimas 2025 m. stebėtas informacijos ir ryšių, meninės ir pramoginės veiklos bei kasybos sektoriuose. Šiose veiklose atlyginimai pakilo tik 4–7 proc. Sparčiausiai darbo užmokestis didėjo nekilnojamojo turto operacijų, vandens tiekimo ir valymo bei žemės ūkio veiklose – 11–12 proc. Lietuvos banko vertinimu, šiais metais nominalusis VDU turėtų padidėti 8,2, o 2026 m. – 8,9 proc.
Antrąjį ketvirtį prislopusi darbo rinka atsigavo
Pagal VDA, užimtųjų skaičius Lietuvoje yra didžiausias nuo 1999 m. Šių metų trečiąjį ketvirtį jis pasiekė 1 485,6 tūkst. – per metus padidėjo 0,3 proc. punkto (žr. 2 pav.). Užimtųjų skaičius labiausiai augo finansų, apgyvendinimo ir maitinimo bei sveikatos apsaugos veiklose. Darbuotojų skaičių daugiausia sumažino kasybos, transporto ir energetikos sektoriai. Antrąjį ketvirtį ūgtelėjęs nedarbas sumažėjo. 2025 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 6,6 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto mažesnis nei prieš metus. Didžiausią įtaką nedarbo kritimui turėjo didėjęs užimtųjų skaičius ir darbo jėgos aktyvumo lygis. Pastebėtina, kad prie bendro nedarbo lygio sumažėjimo reikšmingai prisidėjo susitraukęs jaunimo nedarbas.
1 pav. Vidutinio darbo užmokesčio augimas |
2 pav. Nedarbo lygis bei užimtųjų pokytis
|
.png)