NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje, vykusiame Seime NATO PA pavasario sesijos metu, Kristupas Vaitiekūnas, Lietuvos finansų ministras, kalbėjo apie saugumo finansavimą, kylančius iššūkius ir galimus sprendimus.
Ministras pažymėjo, kad Lietuvos išlaidos gynybai 2026 m. siekė 5,4 % BVP – vieną didžiausių dalių Aljanse. Šalies BVP ir toliau auga virš Europos Sąjungos vidurkio, šiais metais tikimasi beveik 3 % BVP augimo. Pasak K. Vaitiekūno, investicijos šiais ir kitais metais turėtų augti vidutiniškai 5 %. „Tai nėra smulkūs paraštai – tai įrodymas, kad šalis gali vienu metu stiprinti savo gynybą ir išlaikyti dinamišką, augančią ekonomiką“, – sakė jis. Vis dėlto, didėjantis išlaidų gynybai turi ir kitą pusę: „Išlaikant gynybą 5,4 % BVP lygyje ilgesnį laikotarpį, tai turi pasekmių viešiesiems finansams. Tikimasi, kad valstybės skolos ir BVP santykis išaugs nuo 39,5 % 2025 m. iki 44,9 % 2026 m. ir toliau pasieks apie 55 % BVP iki 2030 m.“
„Didėjanti skola riboja mūsų galimybes finansuoti ne tik gynybą, bet ir kitas gyvybiškai svarbias visuomenines gėrybes: infrastruktūrą, švietimą, sveikatos apsaugą ir socialinę sanglaudą. Visuomenė, kuri ignoruoja šiuos ramsčius, gali laimėti karinį argumentą, tačiau prarasti socialinį kontraktą. Tai rizika, kurios jokia vyriausybė negali sau leisti ignoruoti“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Kalbėdamas apie sprendimus ir priemones, skirtas paskatinti investicijas į gynybą, K. Vaitiekūnas palankiai įvertino istorinį susitarimą, pasirašytą tarp Lietuvos ir Europos Komisijos, siekiant užtikrinti beveik 6,4 milijardus eurų Lietuvos gynybos poreikiams per Europos saugumo veiksmų priemonę (SAFE). Tai yra laikinoji Komisijos paskolų priemonė gynybos pajėgumams stiprinti, veikianti iki 2030 m. pabaigos, kurios bendra apimtis visoje Sąjungoje siekia 150 milijardų eurų. K. Vaitiekūnas taip pat pažymėjo, kad SAFE paskolų įsipareigojimai turės įtakos Lietuvos fiskalinei pozicijai ir skolos trajektorijai.
Lietuvos finansų ministras pateikė konkrečias rekomendacijas Asamblėjos nariams ir sąjungininkų vyriausybėms:
· Europos finansiniai mechanizmai turėtų aiškiau atspindėti realybę, skiriant didelį finansavimą Europos bendro intereso gynybos projektams;
· Europos gynybos finansavimo priemonių derinys laikui bėgant turėtų keistis link didesnės dotacijų dalies, palyginti su paskolomis, ypač valstybėms, esančioms priešakinėse linijose;
· Reikia paspartinti bendrų pirkimų mechanizmų ir bendrų pajėgumų kūrimą. Efektyvumo didinimas koordinuojant mažina vieneto saugumo kainą ir leidžia užtikrinti didesnius pajėgumus už tą pačią fiskalinę išlaidą;
· Dvigubo naudojimo investavimo galimybės turi būti sistemingiau išnaudojamos kuriant gynybai ir saugumui būtiną infrastruktūrą, kuri taip pat tarnautų civiliniams tikslams – keliai, geležinkeliai, energetikos tinklai ir skaitmeninė infrastruktūra;
· Sąjungininkų šalių parlamentai turi pagrįsti nuolatinį investavimą į gynybą vidaus politinėje erdvėje. Skaičiai lentelėje tampa realybe tik tada, kai išrinkti atstovai paaiškina savo piliečiams, kodėl investicijos į saugumą šiandien užkerta kelią daug didesnei kainai rytoj.
Kalbėdamas apie padidintų gynybos biudžetų išlaikymą ir susijusių ekonominių pasekmių sprendimą, Bartas Kroonas, NATO PA Ekonomikos ir saugumo komiteto generalinis pranešėjas, pažymėjo, kad nors nuo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje padaryta tam tikra pažanga, būtina siekti, kad šalys gynybai skirtų 5 % savo BVP. Pasak jo, tai užtikrins realų atgrasymą ir optimalius karinius pajėgumus.
„Bus diskusijų, kaip šias išlaidas finansuos valstybės. Galbūt tai paskatins daugiau skolintis arba didinti mokesčius, tačiau greičiausiai šios lėšos bus paimtos iš kitų sektorių. Todėl programinis tvarumas yra labai svarbus. Tai yra sunkūs sprendimai, nes jie paveiks piliečius ir šalis. Todėl labai svarbu aiškiai apie juos komunikuoti – turime priversti savo piliečius ir rinkėjus suprasti, kodėl gynybos išlaidos yra svarbios, kokia yra grėsmė ir kaip padidėjusios išlaidos gynybai pagerins mūsų gynybos pajėgumus ir atgrasymą. Ir lygiai taip pat svarbu, kad visuomenė suprastų ir pripažintų, kad šios investicijos taip pat leis vystytis ekonomikai“, – sakė B. Kroonas.
Daktarė Rebecca Harding, Ekonominio saugumo centro generalinė direktorė, savo pasisakyme pabrėžė, kad, užuot kalbėjus apie ekonomikos augimą, turime kalbėti apie ekonominį saugumą, nes „tai padeda žmonėms jaustis ekonomiškai saugiais ir užtikrintais, kad rytoj turės darbą, ir padeda jiems išlikti įsitikinusiems, kad atsikėlę ryte galės nusipirkti maisto produktų. Ir tai yra esminis klausimas.“
Pasak R. Harding, svarbu nuspręsti, kokie gynybos finansavimo mechanizmai turėtų būti naudojami: apmokestinimas, skola ar privataus finansavimo pritraukimas. „Šį rytą kalbėjome apie gynybą kaip apie investiciją, o ne kaip apie išlaidas. Turime žiūrėti į gynybą kaip į investiciją, o ne kaip į išlaidas. Tai yra esminis klausimas. Jei investuojame, tuomet yra ilgalaikis augimo dividendas, gynybos dividendas, kurį galime gauti. Nes tai yra ilgalaikė sistema, kuri padės sukurti tiekimo grandines ir patikimą finansinę ekosistemą, o tai reiškia viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Jei naudosime skolą ar apmokestinimą, ekonomikos augimo poveikis bus daug mažesnis“, – sakė R. Harding.
Ekonomikos ir saugumo komitetas taip pat aptarė svarbiausias žaliavas ir jų poveikį gynybai.
„Kinija yra didžiausia pasaulyje svarbiausių žaliavų ir retųjų žemių tiekėja ir naudojasi rafinavimo monopoliu, būdama didžiausia pasaulyje rafinuotų metalų gamintoja. Kinija ne kartą demonstravo norą įvesti šių medžiagų eksporto apribojimus ekonominiais ir geopolitiniais tikslais. Iš tiesų, Kinijos noras naudoti ekonominę prievartą ir jos ambicijos kontroliuoti strategines medžiagas yra išdėstytos NATO 2022 m. strateginėje koncepcijoje. Jei Kinija apribotų retųjų žemių ir svarbiausių žaliavų eksportą į mūsų šalis, pasekmės būtų sunkios. […] Todėl turime daryti viską, kas mūsų galioje, kad diversifikuotume savo svarbiausių žaliavų tiekimą ir sustiprintume savo tiekimo grandines. Žinoma, vien veikdami atskirai negalime įveikti šio iššūkio masto. Mūsų tiekimo grandinių stiprinimas pareikalaus glaudaus bendradarbiavimo tarp NATO sąjungininkų ir patikimų partnerių visame pasaulyje“, – sakė Annick Ponthier, NATO PA Pereinamojo laikotarpio ir vystymosi pakomitečio pranešėja.
Asamblėjos nariai taip pat išklausė Peterio Handley, Europos energetinio saugumo iniciatyvos vyresniojo bendradarbio, kalbą.
