Tarpukariu futbolas Lietuvoje buvo populiariausia sporto šaka, nors šalies komandų lygis dar nebuvo aukštas, pasakoja Lietuvos sporto muziejaus edukatorius, istorikas ir sirgalius Alvydas Žukauskas. Futbolo istorijoje svarbi vieta tenka Kauno Šančiams, pirmajai Lietuvos olimpinei rinktinei ir vėlesniems moterų futbolo proveržiams.
Šančių „Kovas“ žaidė Rygoje, o ne atstovavo visam Kaunui
A. Žukauskas pabrėžia, kad Kauno „Kovas“ buvo Šančių rajono, o ne viso miesto klubas. Lietuvos sporto muziejuje saugoma 1926 metais Rygoje daryta Šančių šaulių „Kovo“ komandos nuotrauka prieš rungtynes su Rygos ekipa.
Futbolas tuomet pritraukdavo daug dėmesio, tačiau Lietuvos rinktinės galimybės tarptautinėje arenoje buvo ribotos. Tai ypač išryškėjo 1924 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kur Lietuvos futbolininkai kartu su dviem dviratininkais tapo pirmaisiais šalies olimpiečiais.
Pirmoji rinktinė Paryžiuje žaidė po 40 valandų kelionės
Sprendimą finansuoti olimpinę kelionę Lietuva gavo gegužės 21 dieną, o jau gegužės 25-ąją futbolininkai Paryžiuje žaidė su Šveicarija. Paskubomis suburta rinktinė po maždaug 40 valandų kelionės traukiniu pralaimėjo 0:9.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nurodo, kad komanda iki tol kartu nesitreniravo. Kelionėje persėdant tarp traukinių lietuviai pametė vienintelį apšilimui skirtą kamuolį, todėl prieš rungtynes kamuolio skolinosi iš šveicarų.
Pralaimėjimas 0:9 iki šiol lieka didžiausias Lietuvos vyrų rinktinės pralaimėjimas oficialiose rungtynėse. 1924 metų turnyras taip pat buvo vienintelis Lietuvos vyrų futbolo rinktinės olimpinis turnyras. Muziejuje išlikęs originalus Paryžiaus žaidynių diplomas rinktinės nariui Stasiui Janušauskui.
Vilniaus „Žalgiris“ universiadoje vilkėjo žaliai baltą aprangą
Straipsnyje taip pat teigiama, kad 1987 metų universiadoje SSRS atstovavęs vien iš lietuvių sudarytas Vilniaus „Žalgiris“ vietoj raudonos aprangos išėjo žaliai baltas ir laimėjo turnyrą.
Maždaug 1969–1972 metais svarbiausios Lietuvos moterų futbolo komandos buvo Kauno „Atletas“ ir Vilniaus „Elektronika“. Tačiau 1972 metų pabaigoje SSRS sporto institucija moterims uždraudė žaisti futbolą. Oficialiai ši sporto šaka Lietuvoje atgaivinta 1987-aisiais, o 1989 metais SSRS profsąjungų pirmenybėse jau žaidė Kauno „Kotono“ ir Vilniaus „Rūtos“ ekipos.
Šančiuose veikusio kojinių fabriko „Koton“ generalinis direktorius moterų komandai įkurti skyrė 60 tūkst. rublių. FK „Cotton“ iškovojo teisę žaisti SSRS aukščiausioje lygoje, bet Lietuvai atkūrus nepriklausomybę joje nebedalyvavo. 1999 metais Aušra Tvarijonaitė-Kancė tapo pirmąja lietuve, turėjusia FIFA teisėjos licenciją, vėliau ji teisėjavo UEFA jaunimo varžybose.
Pasakojime primenamas ir Vladimiro Romanovo vadovautas FBK „Kaunas“, šešis kartus iš eilės tapęs Lietuvos čempionu. Teigiama, kad žaidėjų atrankoje esą naudotasi asmeninės būrėjos sudarytais horoskopais.
Kauno moterų futbolo tradiciją šiemet pratęsė Kotryna Kulbytė: jos treniruojama Uzbekistano rinktinė 2026 metų Azijos moterų taurėje pirmą kartą pateko į ketvirtfinalį, o lietuvė tebebuvo oficialiai registruota komandos vyriausiąja trenere.
