Nuo rugpjūčio 6 d., ketvirtadienio, Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą „Nidos dailininkų kolonija“. Šią dieną paštą ženklą su tokiu pat vizualiniu sprendimu išleis ir Vokietijos paštas. Tai pirmasis bendras abiejų šalių paštų projektas, skirtas bendram kultūros paveldui ir ilgalaikiams istoriniams ryšiams įprasminti.
Pašto ženklas, kurio nominalas yra 2,05 Eur, bus išleistas 50 tūkst. egzempliorių tiražu. Jame pavaizduotas 1937 m. vokiečių ekspresionisto Karlo Schmidto-Rottluffo paveikslas „Kopų slėnis su negyvu medžiu“ (vok. Dünental mit totem Baum).
Rugpjūčio 6 d. Neringos pašte, Taikos g. 13, Nidoje, pašto korespondencija bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
„Šis pašto ženklas primena, kad kultūra ir menas jungia valstybes net tada, kai istorija jas buvo išskyrusi. Džiaugiamės pirmuoju bendru projektu su Vokietijos paštu, kuris įprasmina Nidos dailininkų kolonijos reikšmę Europos meno istorijoje ir kartu stiprina Lietuvos bei Vokietijos kultūrinį dialogą“, – teigia Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.
Nidos dailininkų kolonija laikoma seniausia dailininkų kolonija Baltijos pajūryje. Jos ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir studentai vasaras pradėjo leisti Nidoje. Vienu svarbiausių kolonijos kūrėjų laikomas akademijos absolventas Ernstas Bišofas-Kulmas, o Hermano Blodės 1885 m. įkurtas viešbutis ilgainiui tapo menininkų susitikimų ir kūrybos centru.
XX a. pradžioje Nida tapo mėgstama Vokietijos menininkų, intelektualų ir kūrėjų vieta. Čia vykdavo diskusijos apie meną, skambėdavo muzika, skaitydavo poeziją. Po 1923 m., kai Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi, Kuršių nerijos kraštovaizdis įkvėpė ir lietuvių dailininkus, o Nidoje toliau gyvavo laisvos kūrybos dvasia.
Naujojo pašto ženklo paveikslo autorius Karlas Schmidtas-Rottluffas buvo vienas ryškiausių vokiečių ekspresionistų. Nacių režimas jo kūrybą priskyrė vadinamajam „išsigimusiam menui“, o 1937 m. šimtai menininko darbų buvo konfiskuoti ar sunaikinti. 1941 m. jam uždrausta kurti.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui nutrūko ir Nidos dailininkų kolonijos istorija. 1945 m. buvo sunaikinta įspūdinga Hermano Blodės namuose saugota paveikslų kolekcija. Vėliau buvę kolonijos menininkai, ilgėdamiesi tapusios nepasiekiama Kuršių nerijos ir Nidos gamtos, tapydavo pamėgtų vietų paveikslus iš atminties.