Praėję metai Lietuvos kultūros institutui (LKI) atnešė struktūrinių naujovių, buvo nepaprastai intensyvūs tiek nuosekliai tęsiant ilgalaikes veiklas, tiek imantis naujų sumanymų, įgyvendinant kultūros sklaidos strategiją ir palaikant siekį neapleisti Lietuvos kaip kultūriškai turtingos, kūrybiškai perspektyvios šalies viziją.
„2025-ieji mums tapo atsinaujinimo metais – ne tik per veiklas, bet ir per tai, kaip save matome ir kaip kalbamės su pasauliu. Atnaujintas LKI vizualinis identitetas apjungia atašė veiklas, skirtingo mastelio fokusus įvairiose šalyse ir tęstines Instituto programas, bet svarbiausia – jis kalba apie mūsų veiklą kaip rezonuojančią. Rezonansas yra apie abipusį poveikį, o jo centre yra partneris. Mes siekiame ne sukurti trumpalaikį efektą pristatant Lietuvos kultūrą pasauliui, o kurti kartu – įsitraukti į vietos kultūros aktualijas, pasiekti jų auditorijas ir tapti prasmingo dialogo dalimi. Tai atspindi visos LKI ekosistemos integralumą: vizitai, atašė darbas, „fokus“ projektai nėra atskiros linijos, jos persipina, stiprina viena kitą, o esminis šio judėjimo variklis visada yra mūsų partneriai Lietuvoje ir užsienyje“, – teigė LKI vadovė Julija Reklaitė.
2025-ųjų „fokusai“: nuo Tamperės iki Niujorko
Vieni iš ryškiausių viso LKI ir partnerystės su įvairiomis Lietuvos kultūros organizacijomis susitelkimo pavyzdžių yra vadinamieji „fokus“ projektai. Jie yra organizuojami, „įjungus“ visus Instituto registrus ir stipriausiai tarptautiškai veikiančius Lietuvos kūrėjus bei kultūros organizacijas, kuriuos atsirenka patys užsienio partneriai
2025-aisiais surengta Lietuvos kultūros programa Tamperėje, inicijuota kadenciją baigusios kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje Lianos Ruokytės-Jonsson. Penkiuose Tamperės tarptautiniuose festivaliuose ir turtingų tradicijų kultūrinėse erdvėse prisistatė virš 30-ies Lietuvos menininkų.
Pernai nuoseklių kultūros atašė Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės pastangų dėka pradėta įgyvendinti dvimetė Lietuvos kultūros programa Italijoje. Su ženklu „Cultura Lituana in Italia“ jau įvyko scenos menų pristatymas „Roma Europa“ festivalyje Romoje, vizualiųjų menų programa „Artissima“ meno mugės metu Turine, trumpametražių filmų ir industrijos fokusas Turine ir kt. renginiai).
Su naująja atašė Egle Čepaite toliau sėkmingai tęsiami Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 projektai. Kadenciją baigusi kultūros atašė Gražina Michnevičiūtė perdavė Akvilei Kavaliauskaitei estafetę, rengiant Lietuvos prisistatymą prestižinėje „Performa bienalė 2025“ Niujorke. Niujorke suskambėjo nauji šiuolaikinių Lietuvos menininkų Linos Lapelytės ir „Pakui Hardware“ kartu su „Operomanija“ kūriniai, taip pat Raimundo Malašausko, Roberto Narkaus, Augusto Serapino, Andriaus Arutiunian performansai.
Bienalės kontekste Niujorke buvo pristatytas ir specialus LKI leidžiamo žurnalo „Vessel as a Journal“ numeris: ilgametės „Performos“ kuratorės Defne Ayas kuruotas leidinys sutelkė dėmesį į performanso žanrą ir pratęsė „Performa bienalė 2025“ vystomas idėjas. Pirmasis 2025 m. išėjęs žurnalo numeris „Escape as a Journal“ buvo inspiruotas kitos dominuojančios LKI metų temos – M. K. Čiurlionio 150-mečio.
Jungtinės Karalystės Šiaurėje, Huddersfielde vykstančiame šiuolaikinės muzikos festivalyje „hcmf//“ jau ketvirtus metus tęsiasi ypatingas Lietuvos prisistatymas, kurį kartu organizuoja LKI su kultūros atašė Ūla Tornau bei Lietuvos muzikos informacijos centras.
2026-ieji – intensyvaus būsimų didžiųjų projektų pasiruošimo metai: 2027-aisiais laukia kultūrinė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje programa bei Lietuvos kultūros programa Vokietijoje, taip pat Lietuvos nacionalinio paviljono 62-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje 2028 m. atranka. 2028-aisiais Lietuva prisistatys ypatingosios viešnios teisėmis Geteborgo knygų mugėje, kuri yra laikoma didžiausiu kultūros renginiu Šiaurės šalyse.
Lietuvos kultūros atašė – tarptautinis kultūros sklaidos tinklas
2025-ųjų pradžia atnešė vieną didžiausių LKI istorijoje organizacinių pokyčių: kultūros atašė tinklas tapo Instituto dalimi. 14-oje šalių veikiantys 11 kultūros atašė praėjusiais metais dirbo su daugiau negu 1150 menininkų ir kultūros profesionalų iš Lietuvos.
Pasak Kultūros diplomatijos skyriaus vadovės Deimantės Zutelienės, 2025-ieji metai atašė šalyse buvo pažymėti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtų renginių gausa – 13-koje šalių įvyko 57 renginiai. Šiai sukakčiai dedikuotos iniciatyvos sėkmingai tęsiasi ir 2026-aisiais.
„Nuosekliai stiprinamas kultūros atašė ryšys su Lietuvos kultūros bendruomene sudaro prielaidas kryptingai plėtoti naujas galimybes Lietuvos menininkams ir kultūros organizacijoms tarptautinėje erdvėje, didinant jų matomumą ir skatinant tvarių, ilgalaikių partnerysčių kūrimą. Tai leidžia džiaugtis rezultatais – Lietuva tampa vis svarbesne tarptautinio kultūrinio dialogo dalimi“, – teigia D. Zutelienė.
Japonija, Ukraina, Šiaurės šalys
M. K. Čiurlionio jubiliejus – ryškiausias ir Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabijos Čepulionytės praėjusių metų motyvas ir vienas rimčiausių šių metų akcentų: Tokijuje, Osakoje ir Kanadzavoje surengtus 150-mečio minėjimo renginius 2026-aisiais seka su partneriais Lietuvoje ir Japonijoje parengta programa „Čiurlionis in Japan 2026“, kuri lydės kovo 28 d. Tokijo Vakarų meno muziejuje atidaromą parodą.
„Vis didesnį pagreitį įgyja lietuvių ir japonų profesionalios kultūros ir meno mainai, vyksta gausūs dvišaliai tiriamieji vizitai ir renginiai, pasirašomi tarpinstituciniai bendradarbiavimo susitarimai, kuriami ambicingi planai, ypač aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos. Kaupiasi didžiulė energija ir artimiausiais metais galima tikėtis Lietuvos kultūros ir meno Japonijoje „didžiosios bangos“, – aliuzija į Hokusai bangą pasidalijo G. Čepulionytė.
Kultūros atašė Ukrainoje Tomas Ivanauskas taip pat mini M. K. Čiurlionio jubiliejų kaip reikšmingiausių savo darbų palydovą: „Svarbiausias 2025-ųjų projektas – jubiliejinių koncertų turas 10 Ukrainos miestų. Buvo aplankyti Kyjivas, Poltava, Charkivas, Dnipro, Mykolaivas, Odesa, Černovitcai, Kolomyja, Ternopilis, Lvivas. Koncertų metu skambėjo Roko Zubovo atliekama Čiurlionio muzika ir Ukrainos poetės Lesios Ukrainkos eilės, kurias skaitė ukrainiečių-lietuvių aktorė Kristina Kisielovaitė.
„Svarbiausias tikslas – ne tik skleisti žinią apie Čiurlionio metus, jo kūrybą, bet ir aplankyti Ukrainos regionus bei jų žmones, kuriems šiuo metu yra labai svarbus kultūrinis ir moralinis palaikymas. Beveik visuose miestuose, ypač tuose, kurie yra arčiausiai fronto, salės buvo pilnos žiūrovų. Žmonių padėkos, šviečiantys veidai, neretai ir ašaros patvirtina mūsų kultūros reikalingumą ir prasmingumą karo nukamuotoje šalyje. Taip pat norisi pabrėžti ir mūsų kultūros žmonių, apsilankiusių Ukrainoje, patirtį bei emocijas, kurios juos dar labiau įkvepia sugrįžti ir dalintis savo kūryba. Lietuva dar kartą pasirodė kaip drąsi, aktyviausiai kultūriškai Ukrainą palaikanti šalis“, – pastebėjo T. Ivanauskas.
Kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje Gabrielė Žaidytė kaip vieną reikšmingiausių 2025-ųjų darbų įvardijo Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Švedijoje žemėlapį – popierinį bei virtualų, atvirą pildymui. M. K. Čiurlionio jubiliejiniai metai taip pat užėmė reikšmingą vaidmenį atašė darbotvarkėje: surengti M. K. Čiurlionio kvarteto koncertai su Petru Geniušu Stokholme, Kopenhagoje ir Helsinkyje. Suomijos sostinėje Helsinkio konservatorijos auklėtiniai atliko kompoziciją „metalo“ stiliuje improvizuodami Čiurlionio melodijomis. Stokholme ir Helsinkyje skambėjo Renatos Marcinkutės-Lesieur atliekami Čiurlionio ir kitų kompozitorių kūriniai vargonams. „Kultūrinės diplomatijos rolė šiais itin permainingais, geopolitinių iššūkių kupinais laikais yra kaip niekuomet svarbi. Tai, kas Europoje atskleidžia vienybę daugialypiškume ir supratimą tolerancijoje yra kultūros kalba ir jos kodai, mums svarbiausia išsaugoti ir puoselėti Europos sielą“, – pabrėžė G. Žaidytė.
Vizitų programa: galingas ryšių generatorius
LKI Tarptautinių programų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės teigimu, Instituto nuo 2014 metų vykdoma Vizitų programa yra vienas galingiausių ryšių generatorių, kuriančių jungtis tarp Lietuvos kultūros lauko ir pasaulio. „Į Lietuvą kviečiamiems užsienio kultūros profesionalams pasiūlome galimybę patirti kūrėjų darbus ir pažinti juos pačius, megzti kontaktus su kultūros organizacijomis, kurie sėkmės atveju veda į ilgalaikes tarptautines partnerystes. Gyva patirtis ir bendravimas leidžia atverti svečiams naujas perspektyvas, geriau suprasti mūsų šalį ir kultūros lauką, jo aktualijas ir didžiulį potencialą“, – teigė R. Nanartavičiūtė.
2025 m. LKI Vizitų programoje dalyvavo 129 kultūros profesionalai iš 19 šalių. Daugiausia vizitų šiemet organizuota įvairių meno sričių organizacijų atstovams iš Jungtinės Karalystės, Italijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos. Svarbiausi ir skaitlingiausi grupiniai vizitai 2025 m. surengti į pagrindinius tarptautinius renginius Lietuvoje – apie 30 vizualiųjų menų srities kultūros profesionalų atvyko į Kauno ir Klaipėdos bienalių programas; scenos menų srityje didžiausio susidomėjimo sulaukė „NOA“ festivalis, Vilniaus tarptautinio teatro festivalis „Sirenos“, Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“; muzikoje – festivaliai „Jauna muzika“, „Muzikos ruduo“, „Vilnius Mama Jazz“.
2025-aisiais daugiausia Vizitų programos rezultatų pasiekta, įprasminant M. K. Čiurlionio paveldą: gruodį vienoje rimčiausių italų koncertinių organizacijų La Toscanini filharmonijoje Parmoje savaitę skambėjo lietuvių kompozitoriaus kūriniai, tarp kurių pristatyta ir Mirgos Gražinytės-Tylos restauruota simfoninės poemos „Miške“ versija. LKI Vizitų programos rezultatas – ir M. K. Čiurlionio paroda Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje Tokijuje šių metų kovą. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune pernai lankėsi net 56 Vizitų programos dalyviai iš įvairių šalių.
Pasak vienos Vizitų programos koordinatorių Veronikos Vasiljevos-Niparavičienės: „Geriausias įvertinimo ženklas mums ir priimančioms organizacijoms Lietuvoje – tai noras dirbti kartu ir konkretūs ateičiai planuojami projektai, ypač pamačius, kokio meninio lygio parodos, spektakliai, koncertai rengiami Lietuvoje ir kaip profesionaliai veikia Lietuvos meno institucijos.“
Literatūros sklaida
LKI vykdomos literatūros sklaidos veiklos apima visas Lietuvos autorių kūrybos atsiradimo pasaulio knygų lentynose grandis – nuo užsienio leidyklų pateikiamų vertimo projektų finansavimo, vertėjų ugdymo, jų darbo palaikymo, leidėjų vizitų į Lietuvą organizavimo, iki mažiau matomo derybinio darbo tarptautinėse knygų mugėse.
Praėjusiais metais LKI vykdomas vertimų ir leidybos projektų finansavimo konkursai per 3 šaukimus skyrė finansavimą 35 Lietuvos autorių ir iliustruotoms knygoms.
Pasak Finansavimo konkursų skyriaus projektų koordinatorės Rūtos Mėlynės, šis konkursas sulaukia didelio susidomėjimo, nemažai leidėjų, ypač tų, su kuriais dar nėra tekę bendradarbiauti, iš anksto komunikuoja, domisi konkurso sąlygomis, informuoja apie jų ketinamus pateikti Lietuvos autorių knygų vertimo ir leidybos projektus. „Konkursas plečia Lietuvos literatūros žinomumą ir apima vis didesnę sklaidos geografiją: 2025 m. konkursams buvo pateiktos paraiškos iš 20 šalių, finansavimas skirtas Lietuvos literatūros vertimams į 20 kalbų. Užmezgame ryšius su naujais parneriais, palaikome ir nuolat tęsiame bendradarbiavimą su nuolatiniais vertėjais ir leidėjais“, – teigė R. Mėlynė.
Vertėjus informuoti, auginti ir tobulinti padedantis renginys – kas dvejus metus vis kitame mieste LKI organizuojamas vertėjų seminaras, kuris 2025 m. vyko 13-ąjį kartą Plungėje, jame dalyvavo 26 vertėjai į 17 kalbų. Pasak LKI Literatūros sklaidos projektų vadovės Kotrynos Pranckūnaitės, šis seminaras yra ne tik galimybė vertėjams išgirsti naujienas apie literatūrą, LKI finansavimo konkursus ir kitas sklaidos galimybes, pasiklausyti autorių, bet ir pasidalinti patirtimi. „Pradedančiam vertėjui susitikimai su patyrusiais kolegomis gali būti puikus įkvėpimo šaltinis. Paskaitos ir susitikimai su autoriais neretai padeda apsispręsti, kokią knygą versti“, – pasakojo K. Pranckūnaitė.
2025-ieji atnešė garbingų apdovanojimų mūsų vertėjų bendruomenei: už Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ vertimą į vokiečių kalbą Claudia Sinnig pelnė garbingiausią Vokietijoje „Straelen“ vertėjų premiją. „Deutschlandradio“ klausytojų romanas buvo išrinktas Savaitės knyga, apie jį parašyta nemažai išsamių recenzijų. Išleisti jau 3 knygos tiražai.
Čekijoje baltarusių kalba išleistas Jurgio Kunčino romanas „Tūla“, kurį išvertė Siarhejus Šupa, pelnė PEN Belarus C. Shermano premiją kaip geriausias 2024 metų vertimas proza, pasirodė arti 10 recenzijų apie šį romaną.
Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės paveikslėlių knyga „Akmenėlis“ (į vokiečių k. vertė Saskia Drude) nominuota Vokietijos vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimui „Deutscher Jugendliteraturpreis 2025“ paveikslėlių knygų kategorijoje.
Pastaruoju metu LKI aktyviai organizuoja pradedančiųjų vertėjų dirbtuves bei mentorystės programas: 2022 m. tokios dirbtuvės surengtos, ruošiantis Lietuvos sezonui Prancūzijoje 2024, ieškant vertėjų iš lietuvių į prancūzų kalbą. Kartu su Noridžo rašymo centru (Jungtinė Karalystė) LKI organizuoja mentorystės programas lietuvių literatūros vertėjams į anglų kalbą. 2024-2025 m. su mentore vertėja Kotryna Garanašvili šioje programoje tobulinosi vertėjas Asher Maria (JAV), o 2025-2026 m. ta pati mentorė dirba su Philomena Ieva Marmion. Ruošiantis Lietuvos prisistatymui Geteborgo knygų mugėje 2028 m. ir tikintis paskatinti daugiau vertimų į švedų kalbą, pradedančių vertėjų dirbtuvės vyks jau šį vasarį.
„Lietuvos literatūros sklaida neįsivaizduojama ir be dalyvavimo pagrindinėse tarptautinėse knygų mugėse. LKI kasmet vyksta į susitikimus su leidybos profesionalais Londono knygų mugėje, bendradarbiaujant su Lietuvos leidėjų asociacija organizuojame nacionalinį Lietuvos stendą Bolonijos vaikų ir jaunimo knygų mugėje, Geteborgo ir Frankfurto knygų mugėse. Ypač svarbi šiuo metu yra Šiaurės šalių rinka ir Geteborgo knygų mugė, kur 2028-aisiais prisistatysime kaip šalis viešnia“, – apie matomą ir nematomą literatūros sklaidos darbą pasakojo K. Pranckūnaitė.
Šį darbą papildo ir praturtina įvairios partnerystės: sėkmingai bendradarbiaujant su Teatro informacijos centru 2025-ųjų Geteborgo knygų mugėje pristatyta Lietuvos dramaturgija. Mugėje dalyvavo dramaturgai Birutė Kapustinskaitė ir Justas Tertelis, buvo paruoštas 9 pjesių autores pristatantis katalogas. Partnerystė su „Vilnius – Unesco literatūros miestas“ suteikia galimybę per metus įgyvendinti dvi vertėjų rezidencijas Vilniuje. Vienas iš 2025-ųjų rezidentų – vertėjas į korėjiečių kalbą Jinseok Seo, kuris Vilniuje vertė Balio Sruogos „Dievų mišką“.
ES programa „Kūrybiška Europa“: augantis tarptautiškumas ir reikšmingų diskusijų platforma
„2025 metai buvo itin gausūs ES programos „Kūrybiška Europa“ biurui: suteikėme net 329 konsultacijas (36 proc. daugiau nei pernai), iš viso surengėme 15 renginių, kuriuose dalyvavo 1483 žmonės, taip pat dalyvavome 8 partnerių renginiuose, tarp jų – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje rengtoje Europos mugėje Vinco Kudirkos aikštėje Europos dienos proga – joje apsilankė apie 3000 žmonių“, – pasakojo biuro vadovė Kamilė Čelutkaitė.
Vienas svarbiausių ES programos „Kūrybiška Europa“ biuro Lietuvoje 2025 m. suorganizuotų renginių – konferencija „Įtrauktis profesionaliame mene: mada ar siekiamybė?“ bei po jos vykusios dirbtuvės. Konferencija pritraukė apie 100 dalyvių, dirbtuvės – 20. „Toks didelis susidomėjimas rodo, kad ši tema kultūros bendruomenei ir plačiajai visuomenei yra be galo svarbi. Taip pat džiaugiamės, kad konferencija turėjo stiprų išliekamąjį poveikį, pvz., „Teatro žurnalas“ paskyrė visą numerį įtraukties temai, o šių metų vasario pabaigoje vyksiančio festivalio „MURMURS“ konferencijoje vyks panelinė diskusija įtraukties muzikoje tema“, – teigė K. Čelutkaitė.
„Kūrybiškos Europos“ biuras išbandė ir naują renginių formatą – vietoje įprastinių informacinių seminarų Lietuvos miestuose organizavo vienos dienos praktines ES projektų rašymo dirbtuves. Pasak biuro vadovės, dirbtuvės organizuotos kartu su dar dviejų ES programų – „Europos horizonto“ ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos nacionalinėmis kontaktinėmis atstovėmis Gintauta Žemaitiene, Asta Kulbačiauskiene ir Vilma Zurze: „Didėjant konkurencijai ir teikiamų paraiškų skaičiui, suvokėme, kad svarbu padėti organizacijoms tobulinti paraiškų rašymo įgūdžius ir taip didinti jų šansus finansavimą laimėti. Tad pagrindinis dirbtuvių tikslas – padėti galimiems pareiškėjams suprasti, kaip kuo kokybiškiau užpildyti projektų paraiškas trims ES finansavimo programoms.“
Dirbtuves surengtos Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje, jose hipotetines paraiškas grupėse rašė iš viso 130 žmonių. Jie dalinosi, kad dėl naujos informacijos gausos paprastai po informacinių seminarų paprastai juos apimdavo jausmas, kad ES programos yra „ne jiems“, kad jos yra per daug sudėtingos. Tačiau per dirbtuves po žingsnio perėjus per visas paraiškos dalis, dalyviai jautėsi įgalinti, drąsesni ir įsikvėpę dalyvauti ES programų finansavimo kvietimuose. „Turiu prisipažinti, kad nesitikėjome tokio pozityvaus atgalinio ryšio. Džiaugiamės, jog naujasis renginio formatas pasiteisino. Svarstysime jį tęsti bei tokias dirbtuves organizuoti ir kituose Lietuvos miestuose ir 2026 metais“, – pridūrė biuro vadovė Lietuvoje.
Per LKI vykdomą „Kūrybiškos Europos“ projektų finansavimo konkursą praėjusiais metais finansuotos 28 Lietuvos organizacijų paraiškos. Iš jų didžiausias projektas pagal užsienio partnerių skaičių –platforma kylantiems menininkams „Aerowaves Europe“ su net 36 partneriais (Lietuvos dalyvis – Lietuvos šokio informacijos centras). Ši organizacija 2025-aisiais vykdė daugiausiai „Kūrybiškos Europos“ projektų – 3. Didžiausias Lietuvos koordinuojamas projektas pagal skirtą ES finansavimą, partnerių ir užsienio šalių skaičių yra Kauno bienalės projektas „Magic Carpets“ su 16 partnerių iš 14 šalių.