2026 m. spalio 6 d. Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuria siūloma panaikinti nuostatą, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Už pagrindinio šalies dokumento pakeitimus (projektas Nr. XVP-1729(2) balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 18, susilaikė 6 parlamentarai. Galutinis balsavimas numatomas kitų metų sausio 12 d. Seimo statutas numato, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.
Projekto rengėjo Seimo Pirmininko Juozo Oleko teigimu, pasikeitusi saugumo aplinka, tarptautinė padėtis ir nacionalinio saugumo priemonės lemia būtinybę peržiūrėti Konstitucijos nuostatas. Jis pabrėžė NATO branduolinio atgrasymo svarbą taikai ir agresijos prevencijai. Pasak jo, Rusijos agresija prieš Ukrainą, branduolinė retorika ir karinės infrastruktūros stiprinimas Lietuvos kaimynystėje verčia užtikrinti, kad Lietuvos galimybės visapusiškai dalyvauti NATO atgrasymo sistemoje nebūtų ribojamos.
Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškino, kad pakeitimas suteiktų galimybę Lietuvos pajėgoms visavertiškai dalyvauti visų NATO atgrasymo priemonių planavime ir pratybose. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pridūrė, kad Lietuva, būdama NATO narė, neturėtų kliudyti kolektyvinės gynybos daliai – branduoliniam atgrasymui, ypač atsižvelgiant į Rusijos vykdomą branduolinių ginklų modernizavimą ir dislokavimą prie Lietuvos sienų.
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, draudžianti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes Lietuvos teritorijoje.
