2026 m. spalio 6 d. Seimas po svarstymo pritarė Karo padėties ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymų pakeitimams. Šie pakeitimai skirti užtikrinti aukščiausių valstybės valdžios institucijų saugumą ir veiklos tęstinumą karinės agresijos metu.
Pagal siūlomą pataisą, įvedus karo padėtį, Lietuvos kariuomenės vadas bus atsakingas už trijų pagrindinių institucijų – Seimo rūmų, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento rezidencijos – pastatų bei jų teritorijų apsaugą ir ginkluotą gynybą. Jei šios institucijos negalėtų funkcionuoti savo patalpose, turėtų būti užtikrinta paskirtų jų darbo vietų apsauga.
Nors taikos metu šiuos objektus saugo Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), rengėjai pažymi, kad karo padėties atveju šalies gynybos organizavimas pereitų į kariuomenės pavaldumą. Tačiau iki šiol nebuvo aiškiai įtvirtinta, kad Lietuvos kariuomenė turėtų vykdyti svarbiausių valstybės institucijų ginkluotą gynybą.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo projektu siūloma patikslinti „gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos“ sąvoką, įtraukiant valstybės gynybą bei trijų pagrindinių valdžios institucijų (Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės) veiklą. Tai reikštų, kad šių institucijų veiklos sutrikdymas būtų prilyginamas tiesioginei grėsmei visos visuomenės saugumui.
Pakeitimai taip pat numato, kad valstybės biudžeto asignavimai, reikalingi gyvybiškai svarbias funkcijas užtikrinančioms institucijoms (Prezidento kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai) valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, būtų nustatomi Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.
Po svarstymo pritarus šiems pakeitimams (projektai Nr. XVP-1703(2), Nr. XVP-1705(2)), Seimas planuoja apsispręsti dėl jų priėmimo spalio 15 d.
