Pasauliniame akušerijos ir ginekologijos federacijos (FIGO) kongrese, vykusiame Pietų Afrikos Respublikoje, iškilmingai įteiktas prestižinis tarptautinis apdovanojimas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai, Moters ir kūdikio sveikatos klinikinės grupės vadovei akušerei-ginekologei profesorei Dianai Ramašauskaitei – už išskirtinį indėlį į moterų ir mergaičių sveikatos gerinimą.
Tai vienas svarbiausių pasaulinių įvertinimų, teikiamas tik kelioms gydytojoms iš daugiau nei 160 šalių. Šis įvertinimas – ne tik asmeninis pripažinimas, bet ir Lietuvos medicinos pasiekimų tarptautinis įvertinimas.
Profesorei D. Ramašauskaitei vadovaujant Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijai, šalies specialistai aktyviau įsitraukė į tarptautinių organizacijų bei jų komitetų veiklas, o Lietuvos vardas vis dažniau minimas tarp pasaulio lyderių šioje srityje. Apie apdovanojimo svarbą ir reikšmę – interviu su profesore Diana Ramašauskaite.
Profesore, kuo ypatingas šis tarptautinis apdovanojimas?
Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1997 metų. FIGO nusprendė, kad kiekvieno pasaulinio kongreso metu bus pagerbiamos gydytojos moterys, akušerės-ginekologės, kurios reikšmingai prisidėjo prie moterų ir mergaičių sveikatos stiprinimo, sveikatos sistemų tobulinimo ar klinikinių rekomendacijų kūrimo.
Prieš kiekvieną kongresą šalys narės gali siūlyti savo kandidates, o tarptautinė komisija išrenka laureates. FIGO vienija apie 160 šalių, todėl konkurencija didžiulė – šis įvertinimas tikrai išskirtinis. Man svarbiausia ne tik asmeninis pripažinimas, bet tai, kad pastebima ir mūsų šalis. Lietuva tampa matoma tarptautinėje bendruomenėje ir tai kelia ypatingą pasididžiavimą.
Iki šiol šį apdovanojimą iš Lietuvos buvo pelniusi šviesios atminties profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė ir docentė Audronė Arlauskienė, todėl man tai – garbė tęsti jų pradėtą kelią.
Kai 2016 metais tapau Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidente, pradėjau skatinti kolegas drąsiau žengti į tarptautinę erdvę, teikti kandidatūras į FIGO komitetus. 2018 metais pati buvau išrinkta į FIGO Saugios motinystės ir naujagimio sveikatos komitetą, atstovaudama Europai. Dirbau ten šešerius metus, o vėliau buvau pakviesta tęsti veiklą kaip asocijuota narė. Džiugu, kad šiuo keliu eina ir kiti mūsų gydytojai – profesoriai Mindaugas Kliučinskas ir Kristina Jarienė, docentas Tomas Biržietis taip pat dirba skirtinguose FIGO komitetuose. Tai rodo, kad Lietuva vis labiau girdima.
Kokius matote svarbiausius iššūkius moterų ir mergaičių sveikatos srityje?
Vienas iš svarbiausių klausimų vis dar išlieka kraujavimas po gimdymo. Mane išrinko į šį komitetą atstovauti Europos regionui. Nors ši problema mūsų, Europos regione, nėra tokia opi kaip kai kuriose kitose pasaulio dalyse, ji vis tiek išlieka aktuali. Iš viso yra penki FIGO regionai: Afrika ir rytinė Viduržemio jūros dalis, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Europa, Azija ir Okeanija. Kituose regionuose būtina ypač aktyvinti dėmesį moterų ir mergaičių sveikatai, žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse vis dar trūksta bazinės ir saugios akušerinės pagalbos: kvalifikuotų gimdymo priežiūros specialistų, laiku atliekamų intervencijų, skubios pagalbos paslaugų, kraujo perpylimo galimybių ir prieinamų gyvybę gelbstinčių vaistų.
Dažnai skirtingos tarptautinės organizacijos – Pasaulio sveikatos organizacija, FIGO, Europos akušerių ir ginekologų draugijos – rengia savo rekomendacijas, tačiau trūksta bendros koordinacijos. Tai lemia pastangų dubliavimą, resursų švaistymą ir informacijos išsiskaidymą. Todėl itin svarbu stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, jungti jėgas, kad tos pačios gairės būtų pritaikomos visame pasaulyje.
Kita labai svarbi tema – tarpsektorinė komanda. Kad moteris būtų saugi, būtina, kad visos grandys – gydytojai, akušerės, slaugytojai, sveikatos politikos formuotojai ir visuomenė – dirbtų išvien. Tam nereikia didelių lėšų, bet reikia geros komunikacijos ir koordinavimo.
Kaip Lietuva atrodo šioje pasaulinėje medicinoje?
Manau, esame tvirtame viduriuke, o kai kur pirmaujančių gretose. Nors būna metų, kai neužfiksuojame nė vienos gimdyvės mirties – tai iš tiesų puikus ir mūsų medikų didžiulis profesionalaus darbo rezultatas – tikrai esame stiprūs ir patikimi. Tačiau skaičiuojant pagal tarptautinius standartus (mirčių skaičių 100 tūkst. gimdymų) vis dar turime kur tobulėti.
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva ženkliai sumažino tiek motinų, tiek naujagimių mirtingumą. Tai rodo, kad einame teisingu keliu. Svarbiausia – išlaikyti šį pasiektą lygį ir toliau stiprinti kokybę, ypač centralizuojant paslaugas ten, kur galima užtikrinti didesnį saugumą, nes tai yra svarbiausia. Jei skyriuje vyksta labai mažai gimdymų – šimtas ar du šimtai per metus – gydytojams ir akušerėms sunku išlaikyti reikiamą patirtį ir įgūdžius. Kaip ir aviacijoje, sveikatos priežiūros specialistai turi nuolat atnaujinti įgūdžius, dalyvauti simuliacijose, kad galėtų užtikrinti aukščiausią saugumo standartą. Todėl norisi žmonėms argumentuotai pasakyti, kad mažesnių akušerijos skyrių uždarymas nėra blogis – tai žingsnis į kokybę ir pacienčių saugumą.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
