2026 m. sausio 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Seimo nario Lauryno Kasčiūno pareiškimą, priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, jog tautinių mažumų mokyklų pradinukams lietuvių kalbos pamokų negali būti mažiau nei gimtosios kalbos.
Šiuo metu galiojančiuose švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintuose Bendruosiuose ugdymo planuose numatyta, kad tautinių mažumų mokyklų pradinukai turi 5 lietuvių kalbos pamokas per savaitę ir 7 gimtosios kalbos pamokas per savaitę. Teismas konstatavo, kad taip pažeidžiamas imperatyvus Švietimo įstatymo reikalavimas tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.
„Tokia ydinga praktika tęsėsi eilę metų. Ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija negali „nusiplauti rankų“ sakydama: „tegul mokyklų tarybos pačios pasididina lietuvių kalbos pamokas“. Atsakomybė yra ministerijos – ji privalo įstatymo nuostatas perkelti į Bendruosius ugdymo planus taip, kad jos realiai veiktų. Taigi, dabar ministerija turi pakoreguoti planus ir nustatyti aiškią taisyklę: pradinėse klasėse lietuvių kalbai – ne mažiau pamokų nei gimtajai kalbai“, – sakė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad šiame etape tiek lietuvių, tiek gimtajai kalbai galėtų būti skiriama bent po 6 savaitines pamokas. Tačiau ateityje būtina sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai įvaldyti valstybinę kalbą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, lietuviškose mokyklose pradinukai turi 8 lietuvių kalbos pamokas per savaitę pirmaisiais mokymosi metais, o antraisiais–ketvirtaisiais – 7 pamokas per savaitę. Todėl nepakoregavus Bendrųjų ugdymo planų, lyginant su mokyklų, kurios ugdymo procesą vykdo lietuvių kalba, mokiniais, tautinių mažumų mokyklas baigę pradinukai per ketverius metus bus turėję 315 pamokų mažiau, kas sudarytų beveik pusantrų metų atsilikimą, turint omeny, kad per vienerius mokslo metus jie turi 175 lietuvių kalbos pamokas. O įvertinant tai, kad ir kitos veiklos tokiose mokyklose vykdomos gimtąja kalba, realus žinių atotrūkis tarp lietuviškas ir tautinių mažumų mokyklas baigusių mokinių yra dar didesnis.
Mokinių pasiekimų duomenys rodo, kad tautinių mažumų mokinių lietuvių kalbos pasiekimai yra žemesni nei mokinių, besimokančių lietuvių kalba. 2024 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė 20,4 proc. tokiose mokyklose besimokiusių mokinių. Kitų dalykų valstybinių brandos egzaminų rezultatai taip pat yra žemesni nei lietuvių ugdomąja kalba besimokančių mokinių. Tuo tarpu iš lietuvių ugdomąja kalba besimokančių mokinių valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vidutiniškai neišlaiko šiek tiek mažiau nei 6 proc.
L. Kasčiūno teigimu, lietuvių kalbos žinios yra pamatas visiems kitiems dalykams. Jei vaikas silpniau moka valstybinę kalbą, jam sunkiau suprasti užduotis, išreikšti mintis žodžiu ir raštu, mokytis kitų dalykų. O vėliau tai atsisuka dar skaudžiau: neišlaikytas ar silpnai išlaikytas lietuvių kalbos egzaminas uždaro duris į universitetus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kalbos išmokimą geriausiai laiduoja bendravimas tiksline kalba ir susidūrimo su tiksline kalba laikas, kuris lemia, kad vaikai negimtąją kalbą gali išmokti taip pat gerai kaip ir gimtąją. Tam turi būti skiriama ne mažiau kaip 60 proc. visos kalbinės veiklos. Todėl 60 proc. laiko per savaitę turėtų būti skiriama ugdymui lietuvių kalba bent ugdymo įstaigų aplinkoje, kas bent dalinai kompensuotų susidūrimo su valstybine kalba trūkumą kasdienėje veikloje.