Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalia politinių pokyčių prasidėjo valstybės tapatybei ypač svarbus darbas – šalies žemėlapių kūrimas. Per tris dešimtmečius Lietuva nuėjo kelią nuo perimtų sovietinių popierinių žemėlapių archyvų iki modernių, visiems prieinamų skaitmeninių erdvinių duomenų ir tapo modernios kartografijos valstybe.
„Žemėlapis – tai daugiau nei linijos ir spalvos. Tai dokumentas, kuris liudija ne tik apie mus visus supančią aplinką, bet pasakoja apie valstybės raidą, jos teritorijos istoriją bei pokyčius ir suteikia pagrindą ateities planavimui. Per kelis dešimtmečius sukaupėme įdomų ir istoriškai vertingą mūsų šalies žemėlapių archyvą, kuriame saugome tiek senuosius, tiek ir naujausius žemėlapius. Lietuvos erdvinės informacijos portale patalpintuose skaitmeniniuose žemėlapiuose aiškiai matosi šalies teritorijų plėtros ir vystymosi tendencijos“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vadovė Jūratė Bojarunienė.
Šie žodžiai taikliai apibūdina visą šalies kartografijos kelią, kuris prasidėjo 1990 m., kai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurta Lietuvos Respublikos geodezijos tarnyba. Jos svarbiausia misija buvo perimti iš sovietinių institucijų geodezinius ir kartografinius archyvus, sukurti nacionalinį geodezinių duomenų fondą ir organizuoti valstybinius kartografinius darbus. Iš Lietuvą paliekančių sovietinių karinių dalinių buvo perimtas šalį dengiančių įvairių mastelių topografinių žemėlapių fondas, kuris vėliau buvo padalytas tarp Baltijos valstybių.
Tarnybos struktūra ir pavadinimas keitėsi net kelis kartus, tačiau nuo 2001 m. liepos 1 d. šios funkcijos buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Jau beveik 25 metus NŽT yra pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos geodeziją ir kartografiją.
Svarbus lūžis įvyko 1996–1997 m., kai buvo sudarytas pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje išleistas žemėlapis – Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapis masteliu 1:50 000. Jis buvo parengtas panaudojant SPOT palydovo vaizdus, gautus Švedijos Vyriausybės paramos dėka. Šis žemėlapis tapo istoriniu, nes tai buvo pirmasis skaitmeninis vidutinio mastelio žemėlapis mūsų šalyje.
Vėliau, nuo 1998 m., pradėti kurti pirmieji duomenų rinkiniai, tuo metu vadinti duomenų bazėmis. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, 2016 m. pirmą kartą automatizuotai, naudojant generalizacijos ir vizualizacijos modelius, buvo parengtas visos Lietuvos teritorijos skaitmeninis topografinis žemėlapis TOP50LKS masteliu 1:50 000.
Bėgant laikui, popieriniai žemėlapiai traukėsi į istoriją. Šiandien Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt galima rasti daugiau nei 12 500 skaitmeninių topografinių žemėlapių. Visi jie yra nemokami, o kiekvienas vartotojas gali pats susikomponuoti norimo turinio žemėlapį ir, jei reikia, jį atsispausdinti.
Šį kelią nuo pirmųjų duomenų rinkinių iki modernios platformos pristato vaizdo įrašas apie Geoportal.lt kūrimo istoriją.
Apie Nacionalinę žemės tarnybą
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – tai institucija, atsakinga už Lietuvos teritorijos žemėtvarką, žemės administravimą, geodezijos ir kartografijos darbus bei organizuoja valstybinių erdvinių duomenų tvarkymą. Tarnyba taip pat įgyvendina Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 2024–2026 m. programą bei vykdo Geodezijos ir kartografijos įstatyme nustatytas funkcijas: Lietuvos teritorijos aerofotografavimą, ortofotografinių žemėlapių rengimą, georeferencinių duomenų rinkinių atnaujinimą, nuotolinį lazerinį skenavimą, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, pertvarkant erdvinius duomenis pagal europinius standartus.
Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
