Baltarusijos režimo nuosmukis, regis, neturi dugno. Hibridinės jų atakos prieš kaimynines valstybes nėra jokia naujovė, keičiasi tik forma, ir kiekvieną kartą jie sugeba nustebinti ir sugluminti, beatodairiškai didindami spaudimą. Lukašenkos valdoma kaimyninė šalis, kadaise bandžiusi išlaikyti bent minimalią tarptautinę pagarbą, pastaraisiais metais vis labiau grimzta į begėdiškas provokacijas. Šiek tiek aprimus migrantų stūmimui į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, dabar į Lietuvą sistemiškai leidžiami balionai su kontrabandiniais kroviniais. Pigu. Veiksmas aiškiai nusikalstamas, bet „pasistengus“ – neva užkardomas… Betgi veiksenos esmė – ne kontrabanda, bent jau – tikrai ne vien kontrabanda. Sisteminga, sąmoninga hibridinė veiksena, pateikiama kaip rutininė cigarečių kontrabandininkų kasdienybė. Aišku, kad kontrabandininkai noriai vykdo savo verslą, jiems ar šiaip, ar taip – apsimoka. O režimui belieka visa tai sukoordinuoti ir tyliai džiūgauti dėl pasiektos „pridėtinės vertės“ – periodiško civilinės aviacijos skrydžių trikdymo. Ne kartą savęs klausiau, ar Lukašenkos režimas gali dar labiau degraduoti. Gali.
Žvelgiant į oficialius duomenis, šiemet tokių balionų jau perimta kelis kartus daugiau nei pernai. Balionai tikrai nėra vien ekonominė problema, susijusi su cigarečių kontrabanda. Tai yra instrumentas trikdyti Lietuvos oro erdvę ir civilinės aviacijos veiklą. Vilniaus oro uostas patyrė realius sutrikimus, kai dėl šių incidentų teko nukreipti keleivių skrydžius į Kauną, Palangą ar Rygą… Tai nėra menkniekis. Tai yra civilinės infrastruktūros saugumo pažeidimas, kurio tikslas griauti pasitikėjimą, o tai yra pačios civilinės aviacijos pamatas. Pridurčiau, kad pasikėsinta ir į esminį ES principą – laisvą asmenų judėjimą.
Prieš keliolika dienų išgirdome mūsų valdžios pareiškimus, kad hibridinės atakos suvaldytos, tačiau jau tada buvo akivaizdu, kad ta ramybė apgaulinga ir verta ruoštis kitoms veiksmų formoms. Tai neatleidžia mūsų nuo pareigos ruoštis. Juk hibridinės atakos niekada nebūna statiškos, jos nuolat kinta. Taip ir įvyko. Pabandžius uždaryti pasienio punktus iš Lietuvos pusės, Baltarusijos režimas pakeitė hibridinę veikseną. Išmąstė nesunkiai. Jie areštavo turtą – Lietuvoje registruotus sunkvežimius. Pigu? Čia jau ne tik pigu, bet dar ir pelninga. Jie sumanė apmokestinti „paslaugas“ už areštuoto turto apsaugą. Brutalu. Tikėtasi, kad staigus pasienio punktų atidarymas pagelbės. Lūkesčiai nepasiteisino. Pasienio punktų uždarymas ir vėl atidarymas režimui įspūdžio nepadarė.
Balionai skrenda virš mūsų laukų, o vilkikų vairuotojai kenčia dirbtinai sukurtą spaudimą. Bet gi ir buvo galima manyti, kad Lukašenkos atsakas bus neadekvatus. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija išplatino įžeidų pareiškimą, esą Lietuva „išpūtė situaciją“ ir be reikalo apkaltino Baltarusiją, užuot ieškojusi kontrabandininkų tarp savo piliečių.
O ką Lietuvos valdžia pozityvaus pasiūlė? Paskelbė milijono eurų konkursą įmonėms, kurios pateiks veiksmingų sprendimų, kaip neutralizuoti balionus. Suma, tiesą sakant, atrodo kiek šykšti, turint omenyje grėsmių mastą. Ironiška: prieš 8 metus aš irgi esu susidūręs su milijono pasiūlymu. Pasiūlė vienas toks verslininkas, ne valstybė. Vis dėlto pats faktas, kad valstybė ieško technologinių atsakų į hibridines atakas galėtų būti tam tikras žingsnis į priekį.
Hibridinės veiksenos klausimu pasisakiau ne kartą. Tai nėra vien Lietuvos problema. Belgijoje, Danijoje ir kitose valstybėse jau matėme įtartiną dronų veiklą, skrydžių trikdymus, oro erdvės pažeidimus. Tai rodo, kad ši hibridinių instrumentų mozaika yra platesnio regioninio spaudimo dalis, ir tą daro ne tik Baltarusija, o neabejotinai – ir Rusija. Dėl to kreipiausi į Europos Komisiją, paprašydamas paaiškinti, ar ji renka ir sistemina informaciją apie visoje Europoje gausėjančius oro erdvės pažeidimus. Taip pat klausiau, ar matoma būtinybė kurti bendrą Europos reakcijos mechanizmą ir kokių teisinių bei techninių priemonių Komisija yra pasirengusi imtis. Komisija privalo rasti atsakymą, nes tai jau nebe pavieniai incidentai, o bendras europinis iššūkis.
Mūsų reakcija negali būti nei pavėluota, nei fragmentuota. Balionais tikrinama tai, ką mes saugome. Oro erdvė, sienų kontrolė, civilinė aviacija, žmonių judėjimas ir visos mūsų institucijos. Ir jei neatsakysime ryžtingai, režimas ieškos naujų metodų. Todėl turime veikti ne tik šiandien, bet ir ruoštis tam, kas bus rytoj. Hibridinių atakų forma keičiasi nuolat, o mūsų užduotis yra nesileisti įstumti į gynybinį kampą.
Man nepatinka ir Lietuvos valdžios komunikacinė taktika. Kažkodėl siekiama vartoti neutralius terminus ten, kur, mano nuomone, būtina rėžti aiškią ir negailestingą tiesą. Vykdoma grubi agresija prieš Lietuvos civilinę aviacijos infrastruktūrą, pažeidžiami asmeniniai keliaujančių žmonių interesai. O girdime – „reikia išgaudyti kontrabandininkus“. Baltarusijos režimas įvykdė neteisėtą sunkvežimių areštą – o mes girdim, kad sunkvežimiai „įstrigo“. Kartojama, kad pasieniečiai turėtų vykdyti „techninius pasikalbėjimus“. Techninius – apie ką? Apie šlagbaumo aukštį? O ką aiškinsim Lietuvos žmonėms, kai Baltarusija, už kurios neabejotinai stovi Rusija, pareikalaus padidinti šlagbaumo aukštį, kad tankas tilptų pravažiuoti?! Kokį terminą vartosim tada? Techniniai pasikalbėjimai agresoriaus tikrai netenkins, juk jie atvirai reikalauja diplomatinio dialogo, o to mes sau leisti, žinoma, negalime. Tad vienintelė išeitis – Europoje veikti koordinuotai ir griežtinti sankcijas ir Rusijai, ir Baltarusijai. Taip ir kalbėjau lapkričio 26 dieną Europos Parlamente.
Pranešimą paskelbė: Gintarė Labotakytė Domarkienė, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.