Vis daugiau tėvų kreipiasi pagalbos į korepetitorius ne tik vyresniųjų klasių mokiniams, bet jau ir priešmokyklinukams bei pirmokams. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Kalbėjimo ir kalbos terapijos magistrė, logopedė Ivona Soroko pastebi, kad tai lemia didėjantys ugdymo sistemos lūkesčiai, o šie įgūdžiai, tokie kaip raidžių ir skaičių pažinimas, skaitymas ir savarankiškumas, tampa svarbūs jau nuo pirmos klasės.
Pasak I. Soroko, nors priešmokyklinėje klasėje skaityti formaliai neprivaloma, pirmoje klasėje jau dažnai tikimasi, kad vaikas gebės tai atlikti savarankiškai, nes daugelis užduočių formuluojamos taip, kad mokinys jas galėtų perskaityti pats. Specialistė taip pat akcentuoja, kad sunkumai, pavyzdžiui, su dėmesio koncentracija ar minčių raiškumu, gali būti pastebimi jau darželyje, tačiau ne visada sulaukia deramo dėmesio, o tikėtis, kad vaikas „išaugs“ problemas, yra didžiausia klaida.
Logopedė, turinti daugiau nei dešimties metų patirtį dirbant su vaikais, turinčiais kalbos, skaitymo, rašymo ir komunikacijos sunkumų, pabrėžia, kad šiuolaikinė logopedija apima gerokai daugiau nei vien garsų tarimo koregavimą. Ji apima platesnius raidos procesus ir reikalauja įvairių specialistų bendradarbiavimo bei biopsichosocialinio požiūrio. I. Soroko baigė VDU ir Klaipėdos universiteto jungtinę magistrantūros studijų programą „Kalbėjimo ir kalbos terapija“, kurią baigė šį mėnesį.
Svarbiausia, anot specialistės, yra matyti ne tik programinius reikalavimus, bet ir patį vaiką bei jo individualius poreikius, nes vaikai vystosi skirtingu tempu. Kalbos ugdymas prasideda šeimoje: bendri skaitymai, pokalbiai, istorijų pasakojimai yra itin svarbūs gebėjimų lavinimui. Didžiausias rezultatas pasiekiamas bendradarbiaujant specialistams, mokytojams ir šeimai.
