Maisto kainų svyravimus jaučia visi gyventojai, nes šios kainos yra būtinųjų pragyvenimo išlaidų, kurių išvengti neįmanoma, dalis. Atitinkamai visuomenei jų pokyčiai tampa itin jautriu ekonominiu rodikliu. Užtat svarbu suprasti, kaip formuojasi maisto kainos ir kokia jų pastarųjų metų dinamika.
Rokas Budrauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
2025 m. ženkliai išaugo maisto produktų kainų lygis – vertinant pagrindinius maisto tipus (žr. 1 pav. grafiką dešinėje), matyti, kad pastebimai ūgtelėjo apdoroto maisto (pvz., duonos, makaronų, sūrio, dešrelių) ir neapdoroto maisto (pvz., bananų, bulvių, pieno, kiaušinių) kainos – po 4,8 proc. Nuo metų laiko priklausančio sezoninio maisto (pvz., uogų, riešutų, šparagų, stintų) kainos augo lėčiau – tik 1,0 proc. Nuo 2024 m. labiausiai brango greito maisto ir maisto išsinešti paslaugų kainos – net 12,9 proc. Tai puiki motyvacija ieškoti sveikesnių alternatyvų arba gaminti namie.
Prie spartesnio maisto kainų augimo šiais metais prisidėjo ir prastesnis nei praėjusiais metais derlius. Šių metų derliaus efektas buvo silpnesnis nei 2024 m. Jei prieš metus neapdoroto maisto kainų lygis rugpjūčio mėn., palyginti su kovo mėn., nukrito –4,7 proc., šiemet jis buvo to paties lygio. Analogiškai sezoninio maisto kainų lygis per 2024 m. pavasarį–vasarą sumažėjo –11,5 proc., o 2025 m. kritimas yra beveik perpus mažesnis – apie –6,3 proc. Pagrindinė priežastis – nepalankios oro sąlygos pirmąją metų pusę. Atsižvelgiant į augančius ekstremalių orų reiškinių ir klimato kaitos sukeliamų padarinių pavojus, šių rizikų poveikis žemės ūkio sektoriaus našumui bei prasto derliaus tikimybė ateityje tik didės.
Dėl išaugusių apdoroto maisto produktų kainų bendros maisto kainos 2025 m. auga greitesniu tempu. Rugpjūčio mėn. jos buvo 5,9 proc. aukštesnės nei prieš metus. Didžiausią poveikį maisto infliacijai 2025 m. turėjo pabrangę alkoholiniai gėrimai, pieno ir mėsos produktai bei tabakas. Agreguotose grupėse esančių pavienių produktų kainų dinamika gali smarkiai skirtis. Pasižiūrėkime į vieną labiausiai vartojamų maisto grupių – žuvį ir mėsą (žr. 1 pav. grafiką kairėje). Nuo 2024 m. sausio mėn. jautiena pabrango net 25,4 proc., paukštienos kaina kilo 11,9 proc., o avienos – apie 8,4 proc. Per tą patį laikotarpį bendrosios maisto kainos padidėjo 4 proc. Kiaulienos kainos augo lėčiau – tik 1,2 proc., o šviežios žuvies kainos krito apie –2,1 proc.
Galutinę gyventojų įsigyjamų maisto prekių kainą lemia visa maisto produktų vertės grandinė (žr. 2 pav. grafiką kairėje). Viskas prasideda nuo žemės ūkio produktų užauginimo sąnaudų, derliaus ir jo paklausos bei ūkininkų maržų. Maisto produktų gamintojų sąnaudas lemia žemės ūkio produktų supirkimo kainos, išlaidos energijai, importuotos gamybai reikalingos prekės, darbo užmokestis bei įmonių akcininkams skirtas pelnas. Visa tai formuoja kainas, už kurias gamintojai savo produkciją parduoda didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms. Galiausiai prekybos tinklai prideda pardavėjų maržą, kuri priklauso ne tik nuo sąnaudų padidėjimo, bet ir nuo konkurencijos bei paklausos. Kadangi maisto kainas veikia aibė įvairių veiksnių skirtinguose maisto produktų vertės grandinės etapuose, kainų raidos tendencijos juose taip pat gali skirtis. Tokią padėtį stebime ir šiuo metu – palyginti su praėjusiais metais, reikšmingai išaugo žemės ūkio produktų supirkimo kainos, šiais metais fiksuojamas maisto kainų vartotojams dinamikos atsiskyrimas nuo maisto gamintojų kainų, kurios tebėra panašaus lygio.
Norint išsamiau suprasti lietuviškų maisto kainų dinamiką, reikia atsižvelgti ir į platesnį ES kontekstą. 2024 m. Lietuvos bendras maisto prekių krepšelis siekė 99,4 proc. ES kainų lygio įvertinus perkamosios galios skirtumus (žr. 2 pav. grafiką dešinėje). Taigi, Lietuvos maisto prekių rinkų konvergencija link ES beveik baigta. Pigesnės prekių kategorijos už ES buvo vaisiai ir daržovės (97,7 %), žuvis (90,2 %), mėsa (80,3 %) ir tabakas (77,4 %). O alkoholio (123,7 %), nealkoholinių gėrimų (121,4 %), aliejų ir riebalų (120,9 %), kito maisto (119,2 %), pieno produktų ir kiaušinių (113,9 %) bei duonos ir grūdų (104,9 %) kainos Lietuvoje buvo didesnės nei ES kainų lygio vidurkis. Artimiausioje ateityje Lietuvoje maistas ir toliau brangs greičiau nei ES dėl mažesnio masto ekonomikos trūkumų, rinkos struktūros ir maisto paklausos neelastingumas kainos pokyčiams.
