Lietuvoje apie dešimtmetį gyvenantis pakistanietis Masroor Ahmad Qamar, komentuodamas baikerių akciją prie Kauno mečetės, pareiškė, kad čia galintys mokytis ir dirbti musulmonai turi ne tik pareigų, bet ir tokias pačias teises kaip vietos gyventojai.
Baikeriai sutrikdė penktadienio pamaldas
Rugsėjo 11 dieną per penktadienio pamaldas prie Kauno mečetės susirinkę baikeriai birbino motociklų variklius, leido muziką, skandavo „Lietuva“ ir demonstravo nupjautą kiaulės galvą. Didesnio fizinio konflikto tarp akcijos dalyvių ir musulmonų nekilo, o prie mečetės budėjo sustiprintos policijos pajėgos.
Akcijoje dalyvavo įvairių klubų, tarp jų „Roadhogs MC“, „Vilkai MC“ ir „Vorai MC“, atstovai. Anonimiškai kalbėjęs baikerių atstovas neigė priešiškumą islamui ir tvirtino, kad protestuota dėl musulmonų automobilių, esą užstatomų gatvių, bei meldimosi lauke.
Masroor Ahmad Qamar laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikų kardiochirurginės reanimacijos skyriuje.
Policija tiria kurstymą ir trukdymą apeigoms
Iškart po incidento policija pradėjo administracinę teiseną dėl susirinkimų organizavimo reikalavimų pažeidimo. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama nuo 30 iki 150 eurų bauda, o teisena tęsiama, nes susibūrimui prie mečetės nebuvo gautas leidimas.
Rugsėjo 14 dieną Kauno policija, įvertinusi filmuotą medžiagą ir gautus pranešimus, pradėjo ir ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 bei 171 straipsnius – dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Valstybės ir Bažnyčios atstovai pasmerkė provokaciją
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis baikerių veiksmus pavadino provokacija ir teigė, kad juos turi įvertinti teisėsauga. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas incidentą siejo su visuomenėje augančia įtampa dėl migracijos.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad nesutarimai dėl migracijos ar religijos negali būti reiškiami žeminant žmones arba trukdant jiems atlikti religines apeigas.
Akcijai nepritarė ir Kauno arkivyskupija. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pabrėžė, kad religijos laisvė nėra privilegija, o žmogus negali būti žeminamas dėl savo tikėjimo.
Rugsėjo 22 dieną Prezidento kanceliarija atsakyme Lietuvos Muftiatui nurodė, kad kiekvienas žmogus turi jaustis saugus išpažindamas savo tikėjimą, o incidentą privalo deramai įvertinti institucijos. Kanceliarija patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime bus įvertintos visos aplinkybės ir pateiktos teisinės išvados.
