„Meta“ šią savaitę pristatė dirbtinio intelekto (DI) vaizdų generatorių „Muse Image“ ir sukėlė vartotojų pasipiktinimą. Bendrovė automatiškai ir be perspėjimo naudoja viešas pilnamečių „Instagram“ vartotojų nuotraukas naujiems DI vaizdams generuoti. Kibernetinio saugumo ekspertai rekomenduoja nedelsiant peržiūrėti paskyrų nustatymus.
„Muse Image“ įrankis, išleistas antradienį, leidžia „Meta AI“ programėlės vartotojams pasirinkti bet kurią viešą „Instagram“ paskyrą ir pagal joje esančias nuotraukas sukurti naujus vaizdus. Tai reiškia, kad pašaliniai asmenys gali panaudoti jūsų publikuotas nuotraukas turinio generavimui.
Nors „Meta“ šią funkciją automatiškai įjungė visiems pilnamečiams, turintiems atviras profilius, vartotojai nebuvo apie tai informuoti. Tūkstančiai socialinių tinklų naudotojų naujovę vadina „privatumo spąstais“ ir dalinasi patarimais, kaip sustabdyti asmeninių duomenų piktnaudžiavimą.
„Įmonės diegia naujus DI įrankius nepaprastai greitai, o vartotojų duomenų apsauga dažnai lieka antrame plane. Platformos vis dažniau taiko automatinių sutikimų praktiką. Tai reiškia, kad be žmonių atsiklausimo jų turinys ir nuotraukos naudojamos kaip žaliava DI sistemoms treniruoti ar panašiam turiniui kurti. Žmonės atiduoda platformoms didelius kiekius asmeninės informacijos, o į privatumo nustatymus pasigilina retas“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.
Reaguodama į pasipiktinimą, „Meta“ pareiškė, kad privatūs profiliai ir nepilnamečiai į šią sistemą nepateko. Paaugliai taip pat negali naudoti šios funkcijos ir kurti vaizdų iš kitų asmenų paskyrų.
Ar ši funkcija veikia Lietuvoje?
Nors skandalas daugiausia paveikė JAV vartotojus, Europos Sąjungos ir Lietuvos gyventojams situacija skiriasi dėl griežtesnių duomenų apsaugos reikalavimų, neleidžiančių savavališkai naudoti asmens duomenų be aiškaus sutikimo. Dėl šių priežasčių „Meta“ Europoje naujus DI įrankius dažnai paleidžia vėliau arba reikalauja vartotojų atskirai patvirtinti naujas taisykles.
„Atsipalaiduoti tikrai nevertėtų. Įmonės nuolat keičia taisykles, todėl nauji nustatymai gali atsirasti bet kada. Be to, duomenų rinkimo mechanizmai gali lengvai suveikti, jei telefone naudojate VPN paslaugas, naršote keliaudami už Europos ribų. Todėl net ir Lietuvoje svarbu nelaukti ir patiems peržiūrėti savo paskyros nustatymus“, – perspėja D. Povilaitis.
Ką daryti ir kaip apsaugoti savo nuotraukas?
D. Povilaitis pabrėžia, kad asmeninę informaciją apsaugoti vis dar įmanoma. Paprasčiausias būdas užkirsti kelią DI naudoti jūsų turinį – padaryti paskyrą privačią. Jei profilis lieka viešas, rekomenduojama nedelsiant pakeisti programėlės nustatymus.
„Prieš keliant turinį į socialinius tinklus patariu pagalvoti, ar norėtumėte, kad ši nuotrauka ar informacija būtų prieinama ne tik jūsų draugams, bet ir įvairiems automatizuotiems įrankiams. Kuo mažiau asmeninio turinio viešiname, tuo mažiau galimybių jį panaudoti nepageidaujamais būdais“, – sako D. Povilaitis.
Nors nustatymuose galima paslėpti nuotraukas ir vaizdo įrašus, „Meta“ vis tiek tęs jūsų tekstų bei komentarų rinkimą. Bendrovė patvirtino, kad galimybės sustabdyti tekstų naudojimą DI įrankių treniravimui nebus.
„Šis skandalas parodo, kaip skiriasi technologijų kompanijų požiūris į privatumą. Pavyzdžiui, kai „OpenAI“ išleido vaizdo generatorių „Sora“, jie taip pat neišvengė kritikos, tačiau laikėsi pozicijos, kad žmogaus atvaizdą naudojo tik gavę sutikimą. „Meta“ žengia priešingu keliu ir dirbtinį intelektą agresyviai stumia į „Facebook“, „WhatsApp“ bei „Threads“. Kadangi bendrovė netrukus planuoja paleisti ir naują vaizdo įrašų generatorių „Muse Video“, savo privatumu kiekvienas privalo pasirūpinti pats“, – apibendrina D. Povilaitis.
Norintiems dar labiau apsaugoti savo duomenis, verta pasirūpinti ir bendru įrenginio saugumu. Pavyzdžiui, „Telia Safe“ programėlė padeda laiku pastebėti įtartinas nuorodas bei kenkėjiškas programas, kurios gali nutekinti jūsų asmeninę informaciją.
