Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje didžiausias politikų dėmesys skirtas vienam svarbiausių nūdienos žemės ūkio politikos klausimų – Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2027 m.
Vienas svarbiausių dienotvarkės klausimų – ar pasiūlymuose dėl BŽŪP ateities su plotu susijusios pajamų paramos (PSPP) ir kitų rūšių pajamų paramos skyrimas padėtų pasiekti apsirūpinimo maistu tikslą. Taip pat diskutuota, ar žemės ūkio produktų rezervų sudarymas padėtų sumažinti šiam tikslui pasiekti kylančias rizikas.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis atkreipė dėmesį, jog labai svarbu, kad BŽŪP būtų užtikrintas pakankamas finansavimas ir, žinoma, išspręsti dešimtmečiais tebesitęsiančią neteisybę dėl tiesioginių išmokų skirtumo.
Išreikštos abejonės dėl ES valstybėms narėms PSPP sistemoje nustatytos 130-240 Eur/ha ribos, kurios galimai pažeidžia vienodų sąlygų valstybėms narėms principą. Ministras pabrėžė, kad pensinio amžiaus ūkininkų eliminavimas iš šios sistemos turės neigiamų pasekmių žemės ūkiui.
Tam, kad jauni žmonės užsiimtų žemės ūkio veikla ir efektyviai pakeistų išeinančių ūkininkų kartą, reikia ne ribojimo ar draudimo sąlygų, o motyvuojančio ir kryptingo finansavimo. Smulkių ūkių schema ar išmokos ūkininkaujantiems nepalankiose žemėse ne turi būti privalomi instrumentai.
Valstybėms narėms reikia daugiau lankstumo renkantis geriausiai nacionalinę specifiką atitinkančias priemones.
Vertinant Lietuvos, kaip ES Rytų pasienio valstybės padėtį, bendras ES žemės ūkio produktų rezervų sudarymas būtų svarbus geresnio ES pasirengimo apsirūpinti maistu elementas. Tai sušvelnintų tiekimo grandinių sutrikimus didelių krizių metu.
Lietuvoje vykdo nacionalinį maisto produktų rezervo formavimą, tačiau bendram ES rezervo reikalinga ES finansinė parama. Akcentuota, kad valstybėms narėms būtų paliktas lankstumas dėl produktų rezervo nomenklatūros ir kiekių.
Lietuva remia muitų tarifų Rusijai ir Baltarusijai didinimą
Kalbėdamas apie Ukrainą ir ES ryšius, ministras pabrėžė, jog žemės ūkio produktų eksportas į bendriją yra pagrindinis nacionalinių pajamų šaltinis bei viena efektyviausių ES paramos formų jai kovojant su Rusijos agresija.
Tai stiprina ES šalių strateginį atsparumą ir mažina priklausomybę nuo agresoriaus. Lietuva ir toliau tvirtai remia prekybos liberalizavimą ir skaidrų rinkos atvėrimą Ukrainai. ES turi padėti Ukrainai diegti tvarius ūkininkavimo metodus, inovacijas ir atsekamumo sistemas, o investicijos į pasienio infrastruktūrą ir logistiką būtinos siekiant efektyvesnės prekybos ir sklandesnių srautų.
„Džiaugiamės žengtu strateginiu žingsniu dėl ilgalaikio Ukrainos ekonominio integravimo į bendrąją rinką. Atnaujintas ES ir Ukrainos susitarimas išplečia jos prieigą prie mūsų rinkos. Kartu numato griežtas rinkos apsaugos priemones, būtinas ES jautriems sektoriams. Lietuva tvirtai remia prekybos liberalizavimą ir skaidrų rinkos atvėrimą Ukrainai. Tikime, kad tai paskatins investicijas į perdirbimą, logistiką, standartų derinimą – o tai stiprins abipusį atsparumą ir konkurencingumą. Ukraina gali tapti patikimu partneriu tiekimo grandinėms, ypač Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose. Taip pat gali padėti užtikrinti ir produktų tiekimą, kurių ES nepasigamina pakankamai. ES turi padėti Ukrainai diegti tvarius ūkininkavimo metodus, inovacijas ir atsekamumo sistemas. Investicijos į pasienio infrastruktūrą ir logistiką būtinos siekiant efektyvesnės prekybos ir sklandesnių srautų“, – sakė Lietuvos žemės ūkio ministras.
Lietuva nuosekliai remia atvirą, taisyklėmis grindžiamą tarptautinę prekybą. Į ES importuojama žemės ūkio ir maisto produkcija turi atitikti tuos pačius kokybės, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus pagal ES gamintojams taikomus standartus.
„Svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją, išvengti rinkos iškraipymų tarp ES gamintojų ir trečiųjų šalių tiekėjų. Turime išlaikyti aiškią poziciją dėl importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuosekliai remiame muitų tarifų šioms šalims didinimą. Reikia tęsti darbą šia kryptimi, įtraukiant likusius produktus. Turime maksimaliai apriboti importą iš šalių agresorių, mažinti jų finansines galimybes tęsti karą apsaugodami ir ES rinkos stabilumą“, – teigė ministras.
Žuvininkystės sektoriui būtini didesni ir garantuoti finansiniai ištekliai
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis paragino EK keisti Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EMFAF) reglamentavimą. Žemės ūkio ministras A. Palionis pabrėžė, kad tai ypač aktualu kalbant apie paramą žvejybos laivynui.
„Lietuva sparčiai įgyvendina nacionalinę Veiksmų programą pagal EMFAF reglamentą, tačiau susiduriame su situacija, kad reglamento nuostatos ne tik neleidžia tinkamai reaguoti į sparčiai besikeičiančius sektoriaus poreikius, bet ir riboja galimą pažangą“, – nurodė ministras.
Diskusijoje dėl žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui siūlomo finansavimo 2028–2034 m. finansinėje perspektyvoje ministras pabrėžė , kad žuvininkystės sektoriui būtini didesni ir garantuoti finansiniai ištekliai, nei siūlo EK.
„Siekiame sektoriaus finansavimą naujoje daugiametėje perspektyvoje išlaikyti bent dabartinio EMFAF lygyje, nes įsipareigojimų nemažėja, sektorius svarbus ir siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu“ – sakė ministras.
• Parengta pagal publikaciją Ministras A. Palionis: apsirūpinimas maistu išlieka tarp svarbiausių prioritetų. Publikacijos autorius LR Žemės ūkio ministerija. Malonu, kad skaitote ir nepamirštate pasidalinti. Ačiū! Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas Miesto naujienos.
