Patvirtinus visus reikiamus teisės aktus ir paskirsčius lėšas, Lietuvos moksleiviai gali užsisakyti Kultūros paso paslaugas šiems metams. Šiais metais programos biudžetas siekia 5 mln. 196 tūkst. eurų, viršydamas praėjusių metų biudžetą 1 mln. 196 tūkst. eurų. Padidėjęs finansavimas leido padidinti metinę sumą vienam moksleiviui nuo 11 iki 14 eurų.
„Kultūros pasas – tai unikali ir jau pasiteisinusi priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose bei dalyvauti kitose edukacinėse kultūros veiklose. Matydami šios programos prasmę, dėjome visas pastangas, kad finansavimas augtų, o paslaugų prieinamumas plėstųsi. Labai svarbu kultūros pažinimo įpročius ugdyti nuo kuo ankstesnio amžiaus, todėl džiaugiamės, kad jau nuo šio rudens į kultūros atradimų kelionę galės leistis ir priešmokyklinio amžiaus vaikai“, – teigia kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Šiuo metu Kultūrinės edukacijos sistemoje dalyvauja beveik 350 tūkst. paslaugų gavėjų – 1–12 klasių moksleivių. Nuo 2026 m. rugsėjo mėnesio prie jų prisijungs dar apie 24 tūkst. vaikų, besimokančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šiai naujai tikslinei grupei likusiems metams planuojama skirti po 6 eurus. Kultūros paso paslaugų rinkinį šiuo metu sudaro daugiau nei 6000 įvairių kultūrinės edukacijos veiklų.
Kultūros ministerija, inicijavusi šiuos sisteminius programos plėtros pokyčius, atnaujino bazinį dokumentą – Kultūros paso koncepciją, o bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, patvirtino naują administravimo bei finansavimo tvarkos aprašą. Užbaigus šį teisinių dokumentų derinimo procesą ir atnaujinus sutartį su sistemą ir programą administruojančia Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, padidintos lėšos pasiekė virtualias moksleivių pinigines.
Kultūros paso finansavimo lėšos yra skiriamos kalendoriniams metams, todėl moksleiviai ir mokyklos raginami aktyviai naudotis siūlomomis kultūros paslaugomis ir išnaudoti jiems skirtas galimybes.
