„Nematyti prasmės dalyvauti varžybose, jei nesieki medalio“, – tvirtai pareiškia dziudo imtynininkė Monika Aželionytė. Toks principingumas regėjimo negalią turinčiai sportininkei padėjo tapti Europos vicečempione ir pelnyti Metų paralimpinio sporto proveržio apdovanojimą. Dabar jos užsispyrimas veda link svarbiausio tikslo – 2028-ųjų Los Andželo paralimpinių žaidynių.
Trenerį nustebino dokumentai
Monika gimė neišnešiota, vos 740 gramų svėrusi mergaitė, kuriai inkubatoriuje gautas deguonies perteklius pažeidė balso stygas ir lėmė silpnaregystę. Pati sportininkė šioje istorijoje didelės dramos neįžvelgia, tačiau juokiasi prisimindama, kaip jos treneris nustebo, perskaitęs jos gimimo dokumentus. Nors šeimoje ji buvo vienintelė su regėjimo negalia, vaikystė praėjo be problemų, žaidžiant įvairius kiemo žaidimus ir mokantis mokykloje.
Sportuoti uždraudė medikė
Apie dziudo Monika sužinojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC). Nors aštuonmetė iš karto pamėgo šį sportą, centro gydytoja jai uždraudė sportuoti dėl galimo apakimo. Nepaisant draudimų ir grasinimų pašalinimu iš centro, Monika su treneriu slapta tęsė treniruotes ir vėliau perėjo į kitą sporto įstaigą. Ji įsitikinusi, kad sportas padeda negalią turintiems vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo.
Varžovę mato iš arti
Silpnaregė dziudo imtynininkė varžovę mato gerai iš arti, netgi pastebi jos aprangą. Aklųjų ir silpnaregių dziudo kovos prasideda nuo suėmimo, todėl sėkmę lemia ne regėjimas, o pajautimas. Monika nesureikšmina silpno regėjimo įtakos kovai, nes nuo mažens treniravosi ir su reginčiaisiais. Ji yra vienintelė mergina Lietuvoje, dalyvaujanti aklųjų ir silpnaregių dziudo varžybose, ir tikisi, kad jos pavyzdys paskatins kitas merginas ateiti į šį sportą.
Kovojo su plyšusiu raiščiu
2022 m. pasikeitus Tarptautinės aklųjų sporto federacijos (IBSA) taisyklėms, Monika negalėjo dalyvauti Europos čempionate, kuriam ruošėsi. Po ilgos pertraukos, paskatinta žinios apie IBSA „Grand Prix“ varžybas Vokietijoje, ji grįžo į treniruotes. Likus dviem savaitėms iki varžybų, treniruotės metu jai plyšo kelio kryžminis raištis. Nepaisant traumos, Monika vyko į Vokietiją ir užėmė penktąją vietą. Po varžybų paaiškėjo traumos rimtumas, operacija ir ilga reabilitacija užvėrė duris į Paryžiaus paralimpines žaidynes.
Sidabru džiaugėsi ne iškart
Praėjusių metų rugsėjį Sakartvele vykusiame Europos aklųjų ir silpnaregių dziudo čempionate Monika pelnė sidabro medalį ir tapo pirmąja Lietuvos moterimi, laimėjusia tokio lygio titulą. Šis pasiekimas gruodį buvo įvertintas Metų paralimpinio sporto proveržio apdovanojimu. Iš pradžių Monika jautėsi šiek tiek nusivylusi, nes tikėjosi aukso, tačiau vėliau džiaugėsi iškovotu medaliu. Ji pabrėžia, kad į varžybas važiuoja tik siekdama medalių, o ne vien „sudalyvauti“.
Operacija planų nekeičia
Šiemet pasaulio taurės varžybose Tbilisyje Monika laimėjo bronzą, tačiau grįžusi į treniruotes vėl pajuto kelio skausmus. Magnetinio rezonanso tyrimas parodė plyšusį meniską. Nors gydytojai nesutaria dėl operacijos būtinumo, planuojama, kad ji įvyks spalį. Nepaisant sveikatos iššūkių, Monika yra tvirtai nusiteikusi siekti 2028-ųjų Los Andželo paralimpinių žaidynių tikslo.
Pagalbą priima, kai reikia
Nors ant tatamio demonstruoja geležinį charakterį, kasdienybėje Monika vengia išskirtinio dėmesio ir perdėto rūpesčio. Ji vertina natūralų bendravimą ir priima pagalbą tik tuomet, kai jos išties reikia. Studijuodama Lietuvos sporto universitete, ji jaučiasi dėmesio sulaukianti tiksliai tiek, kiek reikia, o grupiokai aktyviai padeda jai kasdieniame gyvenime.
Apdovanojimu dalijasi su visais
Metų proveržio apdovanojimo laimėjimas Monikai buvo netikėtas. Ji šį apdovanojimą laiko visos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių dziudo bendruomenės, trenerių ir komandos narių nuopelnu, ypač paminėdama savo komandos draugą Osvaldą Bareikį.
