Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai: kaip jaunam žmogui apsispręsti dėl savo ateities dar prieš abitūros egzaminus, kaip mokyklų vadovams nepasimesti tarp augančių reikalavimų ir technologinių sprendimų, o tėvams – kaip kurti tvirtą ryšį su vaiku nuo pat pirmųjų jo gyvenimo mėnesių. Šios temos atrodo labai skirtingos, tačiau jas jungia bendras poreikis – sprendimų, paremtų ne nuojauta, o tyrimais ir realia praktika.
Būtent šį poreikį atliepia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukacinių technologijų valdymo (EdTech) magistro studijos. Edukologijos ir socialinio darbo instituto prof. dr. Romas Prakapas pabrėžia, kad studijų metu tyrimai tampa saugia erdve išbandyti idėjas. Jo teigimu, studentai mokosi vertinti inovacijas kritiškai, matuoti jų poveikį ir tik tada drąsiai taikyti praktikoje. Čia technologijos suvokiamos ne kaip tikslas savaime, o kaip priemonė spręsti labai konkrečius, žmogiškus švietimo sistemos iššūkius.
Būtent tokioje aplinkoje – kur technologijos derinamos su tyrimais ir refleksija – gimsta studentų darbai, orientuoti į realius žmones ir jų kasdienes dilemas. Nuo ankstyvosios vaikystės iki švietimo organizacijų valdymo, nuo asmeninių pasirinkimų iki bendruomenės gerovės. Toliau – trys skirtingos, bet bendrą kryptį atskleidžiančios MRU EdTech magistrančių istorijos.
Karjeros pasirinkimas – ne atsitiktinumas, o procesas
EdTech studijų programos (specializacija – Karjeros valdymas) magistrantė Marina Velaniškė (vadovė – prof. dr. Asta Railienė), remdamasi ilgamete profesine patirtimi personalo valdymo srityje, pasirinko nagrinėti paauglių karjeros lūkesčių temą. Dirbdama su žmonėmis skirtinguose karjeros etapuose ji ne kartą matė, kiek daug nusivylimo ir resursų švaistymo kyla dėl neapgalvotų, atsitiktinių ar aplinkos primestų sprendimų.
Todėl savo magistriniame darbe Marina analizuoja pagrindinę mokyklą baigiančių – aštuntos klasės – mokinių karjeros lūkesčius. Tyrėja pabrėžia savęs pažinimo svarbą: jaunuoliams svarbu suprasti savo stiprybes, interesus ir vertybes dar prieš priimant svarbius sprendimus. Nors informacijos apie profesijas internete netrūksta, dalis jos – paviršutiniška, o socialiniai tinklai neretai formuoja nerealistiškus lūkesčius.
Magistrantės nuomone, svarbu, kad technologijos būtų naudojamos kaip pagalba pokalbiui ir refleksijai kartu su karjeros specialistu. Tyrimo rezultatai gali padėti mokykloms kryptingiau planuoti karjeros ugdymo veiklas, o tėvams – sąmoningiau įsitraukti į priimamus vaikų sprendimus, kuriant labiau individualizuotą ir mokinio poreikius atliepiantį ugdymą.
Sprendimai mokykloje prasideda nuo vadovo
Visai kitoje švietimo sistemos grandyje – mokyklos vadovo kasdienybėje – sprendimų priėmimo procesus analizuoja magistrantė Greta Drūtytė (vadovė – dr. Lina Tamulytė). Jos tyrimas apie dirbtinio intelekto naudojimą švietimo organizacijų vadyboje gimė iš asmeninio siekio ateityje vadovauti švietimo įstaigai.
„Mane įkvėpė darbo vadovės pavyzdys, jos inovatyvus požiūris, komunikabilumas ir gebėjimas vadovauti sparčiai tobulėjančiai švietimo įstaigai“, – dalijasi Greta.
Tyrimas atskleidžia, kad technologiniai sprendimai mokyklose neretai sutinkami atsargiai. Pasak magistrantės, tai lemia natūralus žmogiškasis faktorius: norint įveiklinti naujas technologijas, vadovams tenka palikti komforto zoną, pripažinti kompetencijų spragas ir nuolat mokytis.
Visgi, Gretos nuomone, automatizavus dalį techninių procesų, vadovams atsirastų daugiau laiko svarbiausiems dalykams: telkti bendruomenę, stiprinti mikroklimatą, dirbti su žmonėmis.
„Technologijos nėra priešas, o strateginis pagalbininkas“, – šypsosi magistrantė.
Ryšys prasideda dar iki pirmųjų žodžių
Tuo metu magistrantė Medeina Mickienė (vadovė – prof. dr. Vida Gudžinskienė) savo tyrimu kviečia pažvelgti į patį ankstyviausią ugdymo etapą – kūdikystę. Ilgametis domėjimasis kūdikių gestų kalba ir profesinė patirtis ją atvedė prie tyrimo, skirto ankstyvajai tėvų ir kūdikių komunikacijai stiprinti.
Idėja kilo iš praktinio poreikio padėti tėvams bendrauti su kūdikiais dar iki jiems pradedant kalbėti žodžiais. „Daugelis tėvų nori artimesnio ryšio su vaiku, bet nežino, kaip bendrauti šiame ankstyvame etape“, – pasakoja Medeina. Kūdikių gestų kalba čia atsiskleidžia kaip paprasta ir natūrali priemonė, padedanti mažinti kasdienę komunikacinę įtampą ir stiprinti tarpusavio ryšį: kūdikiams išreikšti poreikius, o tėvams – geriau juos suprasti.
Edukacinės technologijos šiame kontekste veikia kaip pagalbinis kanalas – vizualinė medžiaga, trumpos pamokėlės ir struktūruotas turinys padeda tėvams mokytis patogiai, tačiau neperima pagrindinio vaidmens. Kaip pabrėžia studentė, technologijos turi padėti gyvam bendravimui, o ne jį pakeisti.
Studijos, kurios jungia tyrimus ir gyvenimą
Šios trys istorijos rodo, kad Edukacinių technologijų valdymo studijos MRU nėra orientuotos vien į technologijų diegimą. Tai studijos, kurios jungia tyrimus ir kasdienį gyvenimą bei padeda spręsti realius švietimo iššūkius.
„EdTech programa skirta žmogui, kuris nori ne tik stebėti ateitį, bet ir aktyviai ją kurti,“ – dalinasi Greta Drūtytė.
Tuo tarpu EdTech programos vadovė prof. dr. Violeta Jegelevičienė pabrėžia augimo kartu principą. Pasak jos, ši programa orientuota į studentų kompetencijų stiprinimą ir į platesnį akademinės bendruomenės augimą: ruošiant jaunąją tyrėjų kartą, kartu auga ir pati akademinė aplinka – mokanti mokytis, reflektuoti ir keistis.
Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
Nuotraukos: mokslininkų asmeninis archyvas