Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kurios tvarkomą Lietuvos erdvinės informacijos portalą geoportal.lt administruoja VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), paskelbė naujausius dalies Lietuvos teritorijos lazerinio skenavimo erdvinius duomenis. Iki 2026 m. liepos mėnesio surinkti duomenys, apimantys iliustracijoje pažymėtą teritoriją, buvo gauti naudojant pažangią LiDAR technologiją, leidžiančią itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus.
LiDAR technologija yra plačiai taikoma situacijose, kai svarbu ne tik matyti teritoriją, bet ir tiksliai įvertinti jos reljefą, objektų aukštį bei išsidėstymą. Tokie duomenys yra itin naudingi planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant sprendimus, grindžiamus duomenimis.
„LiDAR duomenys leidžia Lietuvos teritoriją pažvelgti trimatėje erdvėje: nuo žemės paviršiaus iki augmenijos ir pastatų. Kuo daugiau ir tiksliau surenkama erdvinės informacijos, tuo daugiau galimybių ją pritaikyti skirtingiems poreikiams. Nauji LiDAR duomenys suteiks galimybę specialistams, savivaldybėms, infrastruktūros planuotojams, mokslininkams ir kitiems erdvinės informacijos naudotojams dirbti su dar detalesniu Lietuvos teritorijos vaizdu“, – teigia Nacionalinės žemės tarnybos Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Pieviškis.
LiDAR, arba šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo technologija (angl. Light Detection and Ranging), veikia lazerio impulsų siuntimo ir jų atspindžių registravimo principu. Specialus įrenginys siunčia lazerio signalus į žemės paviršių ir objektus, o nuo jų atsispindėję signalai grįžta atgal. Pagal šiuos duomenis galima sukurti itin detalų trimatį aplinkos vaizdą.
Surinkta informacija sudaro vadinamąjį taškų debesį. Kiekvienas jo taškas turi erdvines koordinates ir atspindi tam tikrą realios aplinkos vietą. Didelis taškų tankis leidžia detaliau atvaizduoti teritorijos paviršių ir jo objektus bei sudaryti išsamesnius modelius.
2025 m. NŽT pradėti lazerinio skenavimo darbai pasižymi reikšmingu kokybiniu šuoliu. Naujuose duomenyse užtikrinamas ne mažesnis kaip 15 taškų kvadratiniame metre tankis, horizontaliosios padėties paklaida siekia iki 30 cm, o vertikaliosios padėties paklaida – iki 10 cm. Tai leidžia dar tiksliau atvaizduoti tiek gamtinius, tiek žmogaus sukurtus objektus.
Kad surinktą informaciją būtų patogiau naudoti, lazerinio skenavimo duomenys automatiškai klasifikuojami į skirtingas kategorijas, kuriose išskiriamas žemės paviršius, įvairaus aukščio augmenija, pastatai ir kiti elementai.
Automatinis klasifikavimas leidžia greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius, tačiau ne visais atvejais rezultatas būna nepriekaištingas. Kadangi klasifikavimas atliekamas automatizuotai, kartais pasitaiko klaidingai suklasifikuotų duomenų, tačiau naudotojai gali juos papildomai apdoroti, išskirti papildomas kategorijas ir pritaikyti konkretiems poreikiams.
NŽT atkreipia dėmesį ir į kitą svarbų aspektą: didėjant duomenų tikslumui, auga ir techniniai reikalavimai jų naudojimui. Naujausiuose duomenų rinkiniuose taikomas pažangesnis duomenų įrašymo formatas, todėl dalis senesnių arba atvirojo kodo programinių sprendimų gali šių duomenų neatpažinti.
SSVA specialistai primena, kad LiDAR duomenis iš geoportal.lt naudotojai gali užsisakyti dviem skirtingais būdais: pirmas – pasirenkant duomenų įrašymo į FTP saugyklą arba fizinę laikmeną paslaugą; antras, šių metų naujovė – užsakant LiDAR_DR_LT duomenų rinkinį, vienu metu pasirenkant visą reikalingą teritorinę aprėptį.
