Lietuvių kalbos padėtis Rytų Lietuvos mokyklose šiandien yra ne tik švietimo klausimas, bet ir problema, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį. Kalbos mokymas šiame regione yra tiesiogiai susijęs su valstybingumo stiprinimu, pilietiškumo ugdymu, lygiomis vaikų galimybėmis ir sėkminga integracija į Lietuvos visuomenę. Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos rezoliucijoje pabrėžiama, jog būtina numatyti palaipsnį siekį, kad visose šalies mokyklose ugdymas vyktų tik valstybine kalba, užtikrinant teisę mokytis gimtosios kalbos.
Rezoliucija buvo priimta Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvių kalba Rytų Lietuvos mokyklose: kas lemia (ne)sėkmę?“, kuri buvo adresuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. Konferenciją globojo Seimo narė Daiva Ulbinaitė.
Nors šio regiono mokykloms skiriamas 20 proc. didesnis mokymo lėšų krepšelis lietuvių kalbos mokymui stiprinti, tačiau tai kol kas neužtikrina norimų rezultatų. Vien Vilniaus rajono mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaiko beveik 13 proc. mokinių. Padėtis Rytų Lietuvoje reikalauja ne pavienių iniciatyvų, o nuoseklios ir valstybės mastu koordinuojamos politikos.
„Turime pripažinti, kad vien papildomas finansavimas problemos neišsprendžia. Reikalingi aiškūs nacionaliniai sprendimai, nuosekli atsakomybė ir reali pagalba mokykloms bei mokytojams, dirbantiems sudėtingoje daugiakalbėje aplinkoje“, – teigia konferencijos globėja, Seimo narė Daiva Ulbinaitė.
Tik 53 proc. neseniai parengtų mokytojų Lietuvoje teigia, kad studijos juos gerai paruošė dirbti daugiakultūrėje ar daugiakalbėje aplinkoje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. kas ketvirtas vaikas ES klasėje turės skirtingą etninę, kalbinę ar migracinę kilmę. Todėl mokytojas privalo būti tarpkultūriškai raštingas, lankstus ir gebantis atliepti įvairovę.
Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos vadovė Danguolė Sabienė teigia, kad ambicingi planai Rytų Lietuvai dažnai lieka dokumentuose, o praktikoje situacija priklauso nuo savivaldybių požiūrio, administracinių sprendimų ir politinės valios. Konferencijos dalyviai sutarė, kad atsakomybę už sisteminius pokyčius turi prisiimti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Rytų Lietuvos mokyklų sąjunga (RLMS) rezoliucijoje siūlo:
1. Parengti ir įgyvendinti nacionalinį veiksmų planą, numatantį palaipsnį siekį, kad visose šalies mokyklose ugdymas vyktų tik valstybine kalba, užtikrinant teisę mokytis gimtosios kalbos!
2. Užtikrinti sistemingą lietuvių kalbos ir literatūros mokymo stiprinimą visais ugdymo lygmenimis, ypatingą dėmesį skiriant ankstyvajam ugdymui. Vykdyti nuolatinę lietuvių kalbos ir literatūros mokymo stebėseną ir vertinimą, reguliariai viešinant rezultatus.
3. Įvertinti, kaip savivaldybių mokyklos panaudoja 20 proc. mokymo lėšų, skirtų lietuvių kalbos ir literatūros mokymo stiprinimui, ir nustatyti aiškius panaudojimo kontrolės mechanizmus.
4. Parengti ilgalaikę valstybinės kalbos mokymo bei vartojimo stiprinimo Rytų Lietuvoje strategiją.
Konferencijoje mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo ekspertai ir politikai aptarė lietuvių kalbos mokymo iššūkius ir kasdienes patirtis, lietuviškos mokyklos stiprinimo poreikį, atsparumą dezinformacijai bei valstybinės kalbos vaidmenį integruojant ukrainiečių ir kitus užsienio piliečių vaikus.
Renginyje pranešimus skaitė Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos vadovė Danguolė Sabienė, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistė Auksė Ūsienė, ukrainiečių mokyklos „Gravitas Schola“ vadovė Agnė Klimčiauskaitė, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Vasiliauskas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Regina Skaržinskienė ir Juodšilių „Šilo“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja Asta Višneveckė.
Renginio dalyvius sveikino TS-LKD frakcijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, diskusijoje dalyvavo Seimo narys, TS-LKD frakcijos narys Liutauras Kazlavickas.
