Nors Palanga daugeliui asocijuojasi su J. Basanavičiaus gatve, vasaros renginiais ir nuolatiniu žmonių srautu, kurorto pirkėjai vis dažniau renkasi ramesnę, žalesnę ir mažiau urbanizuotą jo pusę. Brokeris Vytautas Simutis pastebi, kad keičiasi prestižo suvokimas: anksčiau svarbiausia buvo veiksmas, dabar – gyvenimo kokybė, ramybė ir privatumas.
Skirtingose Palangos dalyse ryškiai skiriasi užstatymo intensyvumas ir žalumos kiekis. Apie J. Simpsono gatvę, kur didžioji dalis teritorijos skirta žaliosioms erdvėms, parkams ir brandiems medžiams, užstatymas siekia 20–30 proc. Tuo tarpu urbanizuotose dalyse užstatymas siekia 35–45 proc., o centrinėje J. Basanavičiaus gatvės dalyje – net 60–80 proc. Šį skirtumą sustiprina ir Birutės parkas, 101,3 ha užimanti istorinė teritorija, kurioje išlikęs istorinių vilų mastelis ir saugomi želdynai.
Šie urbanistiniai skirtumai atsispindi ir kurorto atmosferoje. Viena Palangos pusė – triukšminga ir orientuota į masines pramogas, kita – ramesnė ir kultūriškesnė, kur dominuoja gamta ir lėtesnis pajūrio ritmas. Pirkėjai ieško aplinkos, kuri leistų pailsėti, suteiktų tylos, erdvės ir lėtumo pojūtį. Tokios aplinkos galima rasti Birutės parko kaimynystėje ir pietinėje kurorto dalyje.
Anot V. Simučio, šiuolaikiniai aukščiausios klasės pirkėjai vertina ne tik estetiką ir medžiagiškumą, bet ir bendrą vietos kuriamos patirtį – galimybę „atsijungti“ nuo sekinančio kasdienio tempo. Projektas „Vandens formos“ J. Simpsono gatvėje, šalia Birutės parko, pušynų ir jūros, atspindi šiuos besikeičiančius prioritetus, siūlydamas privatumą, gamtos artumą ir galimybę pėsčiomis pasiekti miesto infrastruktūrą.
