Rugsėjo 21-ąją minima Pasaulinė Alzheimerio ligos diena. Šiemet ji sutampa su pokyčiu požiūryje į demenciją: vis daugiau dėmesio skiriama ne tik diagnostikai, gydymui ir priežiūrai, bet ir prevencijai, mažinančiai pažintinių funkcijų silpnėjimo riziką. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, profesorius Saulius Čaplinskas pabrėžia, kad smegenų sveikata formuojasi visą gyvenimą, todėl demencijos prevencija turi prasidėti gerokai anksčiau nei pasireiškia pirmieji simptomai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atnaujintos gairės rodo, kad iki 45 proc. demencijos rizikos gali būti siejama su keičiamais rizikos veiksniais: fizinio aktyvumo stoka, žalingu tabako ir alkoholio vartojimu, socialine izoliacija, padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu, klausos sutrikimais ar oro tarša. Profesorius S. Čaplinskas teigia, kad demencija nėra neišvengiama senatvės dalis ir dalį rizikos galima mažinti per ankstyvą, ne tik sveikatos priežiūros sistemos, bet ir kitų sričių – švietimo, socialinės apsaugos, aplinkos politikos – sąveiką.
Sparčiai keičiasi ir Alzheimerio ligos diagnostika, atsiranda nauji kraujo tyrimai, tačiau S. Čaplinskas perspėja, kad ankstyva diagnostika nėra tas pats, kas masinis sveikų žmonių testavimas. Jis akcentuoja, kad technologinė pažanga medicinoje turi eiti kartu su įrodymais pagrįstu jos taikymu, saugantis tiek fatalizmo, tiek technologinio optimizmo kraštutinumų.
Lietuvoje apie demenciją kalbama vis plačiau, vyksta renginiai, skatinantys matyti demenciją ne vien per ligos diagnozę, bet ir per gyvenimo kokybę, visuomenės požiūrį bei bendruomenių vaidmenį. Profesorius pabrėžia, kad ilgalaikėje demencijos politikoje Lietuvoje turėtų būti aiškiai matomos trys grandys: rizikos veiksnių mažinimas visą gyvenimą, pažintinių funkcijų pokyčių laiku atpažinimas ir pagrįsta diagnostika, bei savarankiškumą ir orumą padedanti išsaugoti pagalba susirgus. „Tai jau ne vien Alzheimerio ligos klausimas. Tai mūsų sveiko amžėjimo politikos klausimas“, – apibendrina S. Čaplinskas.